Èeèënø kovotojø prasiverþimas á virtualiàjà erdvæ, kaip ir visa kova uþ nepriklausomybæ, ypaè paaðtrëjusi 1994-aisiais metais Rusijai pradëjus karà Kaukaze, taip pat nëra lengvas. Rusijos specialiosios tarnybos daro viskà, kad jø interneto svetainë http://www.kavkazcenter.com/nerastø pastovios iðsidëstymo vietos, persekioja serveriø savininkus, daro spaudimà tø valstybiø teisësaugos organams, kad vadinamasis „separatistø ir teroristø portalas“ apskritai iðnyktø ið nerealiosios erdvës. Tokiu bûdu jis „migruoja“ per „artimojo uþsienio“ ðalis – Lietuvà, Estijà, Suomijà, Ðvedijà.

Stokholmas nusileido Maskvai

Neseniai buvo praneðta, kad Rusijos ambasada Ðvedijoje kreipësi á ðios ðalies vyriausybæ, kaltindama ðvedø agentûrà, kuri suteikë savo serverius èeèënø portalui. Geguþës 5-àjà, tarptautinio prokuroro Stokholme Haakano Rosvalo sprendimu, dalis serveriø, aptarnaujanèiø minëtà èeèënø interneto svetainæ, buvo konfiskuota. Prokuroras spræs, ar bylà perduoti Ðvedijos teismui. Kompanijai PRQ jis pareiðkë, kad turi teisæ atlikti tokius veiksmus, nesikreipdamas á teismà, jei kaltinimai yra kriminalinio pobûdþio. Jeigu prokuroras ir nesikreips á teismà, serveriai gali likti konfiskuoti.

Sunku pasakyti, kokie motyvai paskatino Ðvedijos vyriausybæ, garsëjusià nepriklausoma pozicija, remiant Èeèënijos kovà uþ savo nepriklausomybæ, nuolaidþiauti Maskvos reikalavimams. Viena aiðku, kad Rusijos specialiosios tarnybos, nuo SSRS laikø priþiûrimos buvusio KGB bendradarbio ir dabartinio ðalies prezidento, pasiekia tolimiausias ðalis, nekalbant apie kaimynines. Ir kad bet koks èeèënø kovotojø þodis, kvieèiantis prieðintis okupantams, bûtø uþslopintas.

Lietuvoje ásikiðo VSD

Tà paèià dienà jø interneto svetainë savo skaitytojus informavo, kad ði informacija prieinama Lietuvoje esanèiuose serveriuose adresu http://www.kavkazcenter.net/.

Nëra tiksliø duomenø, kada ðis portalas pradëjo veikti. Enciklopedinë tarptautinë svetainë Wikipedia (http://www.wikipedia.org/) praneða, kad Kavkaz Center (http://www.kavkazcenter.com/) yra kontraversiðkai pagarsëjusi naujienø svetainë, daugiausiai pateikianti informacijà apie Èeèënijà ir Rusijos bei èeèënø separatistø konfliktà Kaukaze. Kurá laikà ji buvo transliuojama ið serverioLietuvoje, tvirtina Wikipedia. Tai uþtraukë Rusijos nemalonæ, kadangi svetainëje pateikiami faktai, prieðtaraujantys Rusijos politikai Kaukazo regione. Galiausiai svetainë buvo uþdaryta ir iðkelta byla, o serverá paëmë tam ágaliojimø be teismo sprendimo neturëjæs VSD. Kitas skandalas kilo tada, kai svetainæ á savo namus Seimo vieðbutyje Vilniuje norëjusiam perkelti ir tokiu bûdu nuo VSD veiksmø iki teismo sprendimo jà apginti parlamentarui neva buvo nukirptas interneto kabelis.

Svetainës prieðininkai kaip argumentu, kodël jà reikia uþdaryti, rëmësi Rusijos teroristu paskelbto Èeèënø lauko vado Ðamilio Basajevo grasinanèiu pareiðkimu, pateiktu svetainëje, kurio pats faktas daro ðià svetainæ teroristine, taip pat keliomis radikaliomis svetainës forume iðsakytomis komentatoriø mintimis. Tuo tarpu svetainës ðalininkai teigë, kad visos informavimo priemonës skelbia teroristø ir nusikaltëliø þodþius ir niekas jø uþ tai niekur, iðskyrus Rusijà ir kitas nedemokratines ðalis, neuþdaro, kad Kavkaz Center tëra naujienø svetainë, kad radikaliø minèiø gausu daugelyje lietuviðkø forumø, bet jos netrinamos ir uþ jas niekas nieko nepersekioja. 

Kas papiktino Kremliø?

Kaip raðë laikraðtis „Slaptai“, 2003 metø pradþioje Rusijos specialiosios tarnybos, vadovaujamos tuometinio vyriausiojo Rusijos prezidento propagandisto Sergëjaus Jastrþembskio, sugebëjo uþdaryti èeèënø nepriklausomybininkø Estijoje veikusá internetiná leidiná Tada oficialusis Kremlius pareiðkë grieþtà protestà ir oficialusis Talinas atsitraukë – Estijos specialiosioms tarnyboms buvo duotas ásakymas panaikinti visus èeèënø nepriklausomybininkø portalus. Tuomet portalas susirado uþutëká Lietuvoje. Dar po keliø savaièiø jis jau veikë savarankiðkai.
           Kavkaz Center tapo vël prieinamas skaitytojams 2003 metø geguþës 14-àjà. Jo oficialusis redaktorius – Jusufas Ibrahimas. Geguþës 15-àjà jis davë interviu opoziciniam Ukrainos leidiniui „Novini Ukraini“. Komentuodamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiðkimus dël „èeèënø smogikams suteikiamos amnestijos“, J. Ibrahimas pareiðkë, kad amnestija Èeèënijos teritorijoje neturi jokios galios, be to èeèënai anksèiau ar vëliau suims patá V. Putinà, kuris, pasak èeèëno J. Ibrahimo, „tegul nesitiki pasigailëjimo“. Tai galutinai papiktino Kremliø.

Beje, 2003 metø balandþio 25 dienà èeèënø mirtininkø brigados vadas Abdulach Ðamil Abu Idris perdavë ðiam internetiniam leidiniui savo komentarus dël Rusijos Valstybës Dûmos deputato Sergëjaus Juðenkovo þmogþudystës. Jis atskleidë nusikaltimo uþkulisius, papasakojo tragedijos „Nord-Ost“ detales ir nurodë pagrindinius kaltininkus. Tokios tiesos negalëjo likti be Rusijos FST dëmesio.

Ilgas teismø maratonas

Iðvytas ið Talino, èeèënø kovotojø portalas rado uþuovëjà Suomijoje. 2005 metø geguþæ suomiø verslininkas Michaelis Sturshe suteikë jam savo serverá, ir interneto svetainëje leido ákurti rubrikà, kurioje skelbë sàskaità, á kurià buvo renkamos lëðos èeèënø kovotojams remti. Taèiau Suomijos parlamento konstitucinë komisija nusprendë, kad tokiais veiksmais verslininkas paþeidþia ðalies pagrindiná ástatymà ir po keleto mënesiø bylinëjimosi portalas buvo uþdarytas.

Tuomet rugsëjá ta pati svetainës persekiojimo procedûra pasikartojo á Lietuvà persikëlusiam portalui. 2003-øjø birþelá Valstybës saugumo departamentas já jau buvo uþdaræs, taèiau bendrovës „Elneta“ vadovas Rimantas Paðys po ilgo bylinëjimosi laimëjo nedidelæ pergalæ: teismas neáþvelgë ðioje globoje nieko nusikalstamo. Tiesa, kita teisminë instancija tuo suabejojo. Tik 2005-øjø rugsëjo antrojoje pusëjo Konstitucinis teismas pripaþino, kad Kavkaz Center veiklos nutraukimas buvo teisëtas ir ápareigojo Vilniaus 2-àjá apylinkës teismà priimti atitinkamà galutiná sprendimà.

Ir vis dëlto ðià interneto svetainæ vël galima rasti. Tai, kad jà aptarnauja lietuviðki serveriai, niekam ne paslaptis. Galbût ir Lietuvos vadovai supranta, kad Vilnius negali matuoti informacijos skleidimo pagal Maskvai parankià kovos su terorizmu matuoklæ. Demokratiniame pasaulyje antiteroristinë kova ir kova uþ nepriklausomybæ turi aiðkiai suformuluotas savo sampratas. Taip sakant, èeèënø kovotojø skleidþiamas þodis, net jei ir tarp jø atsiranda radikaliø raginimø, turi surasti savo vieðumo kanalà, nes tai – sudëtinë Èeèënijos iðsivaduojamojo judëjimo ið kolonijinës priespaudos dalis. Demokratinës visuomenës tokià kovà remia be iðlygø.

Autorinës teisës: bûtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip ðaltiná perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medþiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika iðgyvena iððûkiø kupinus laikus. Tai – Vakarø ðaliø santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabëgëliø krizë, auganti populizmo banga bei artëjantis Jungtinës Karalystës pasitraukimas ið Europos Sàjungos (ES). Ðiomis temomis diskutuojama nuolat, taèiau nepelnytai pamirðtama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudþeto perteklius 2016 metais pasiekë rekordines aukðtumas ir sudarë beveik 24 mlrd. eurø, o tokius rezultatus lëmë geresnis mokesèiø surinkimas ir iðaugæs uþimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybës pajamos virðijo iðlaidas. Tiesa, padidëjo iðlaidos, susijusios su bûsto rinka ir pabëgëliø integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praëjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidëjo vartotojø ir vyriausybës iðlaidos.

Didþiulë neþinomybë, gaubianti Jungtiniø Valstijø uþsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitá, atveria naujus horizontus Europos Sàjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES uþsienio politikos vadovë Federica Mogherini tiki, kad ðiame kontekste Europa gali imtis lyderystës. Vis dëlto kyla klausimas, ar Bendrija ástengtø pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis maþiau nuspëjama.

Ðaltasis karas baigësi 1991 metais, kai þlugo Sovietø Sàjunga. Era po Ðaltojo karo baigësi 2016-øjø lapkritá, kai Donaldas Trumpas laimëjo Jungtiniø Valstijø prezidento rinkimus. Sudëtinga nuspëti, kà pasauliui atneð D. Trumpo valdymas, o dël ðiø prieþasèiø pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plëtoja artimus komercinius ryðius su Vakarø valstybëmis. Tai yra palanku ðios ðalies ekonomikos augimui ir plëtrai. Be to, minëti ryðiai stiprina Kinijos átakà uþsienyje. 

Atënø ir jø kreditoriø poþiûris á Graikijos finansinës pagalbos programà skiriasi, o neþinomybæ Europoje kursto artëjantys rinkimai Europos Sàjungos (ES) valstybëse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei iðlaidø apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimà gali pasiekti ðiø metø vasario 20 dienà, kai numatomas euro zonos finansø ministrø susitikimas. Atënai viliasi gráþti á obligacijø rinkas iki 2017 metø pabaigos. Tiesa, nerimà kelia Graikijos skolos tvarumas.