Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Perkrova ir toliau (1)

2010 11 26

Kai buvę JAV ambasadoriai Maskvoje ir Rusijos (ar SSRS) ambasadoriai Vašingtone susitiko 2008 m. rugsėjį, JAV ir Rusijos santykiai buvo pasiekę žemiausią tašką po Šaltojo karo pabaigos, tačiau neseniai įvykusiame susitikime jie priėjo prie išvados, kad per paskutinius dvejus metus JAV ir Rusijos vyriausybės žengė didelį žingsnį link visapusiško bendradarbiavimo saugumo ir ekonomikos srityse atnaujinimo ir sukuriant institucinius bendradarbiavimo rėmus.

Dviejų šalių prezidentai pasirašė naują START sutartį ir „123 susitarimai“ dėl civilinio branduolinio bendradarbiavimo buvo iš naujo pateikti Kongresui; bendradarbiavo dėl Irano branduolinės programos, veikė kartu, atsakydami į pasaulinę finansų krizę, ir pažengė į priekį Rusijos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) procese. Be to, dviejų šalių prezidentai bei jų administracijos institucionalizavo JAV ir Rusijos santykius, sukurdami Dvišalę prezidentinę komisiją. Vis dėlto santykiai išlieka trapūs.

Naujosios START sutarties ratifikacija ir „123 susitarimų“ įsigaliojimas išlieka esminiai, išsaugant dviejų šalių darbotvarkę dėl strateginių ginklų kontrolės ir pasaulinę lyderio poziciją branduolinių ginklų proliferacijos prevencijoje. Rusijos narystė PPO yra reikalinga, nes lengviau būtų spręsti nuolatinius prekybos ginčus, plėtoti Rusijos ir JAV bendradarbiavimą ir ekonominius ryšius. Konstruktyvus tolesnis bendradarbiavimas Afganistano ir Irano branduolinės programos klausimais suvienys jėgas sprendžiant šias dvi problemas.

Siekiant išlaikyti strateginių ginklų kontrolę kaip JAV ir Rusijos santykių stiprybės šaltinį, reikia, kad abi valstybės atkreiptų dėmesį į naujus ir kontroversinius klausimus, t. y. priešraketinės gynybos vaidmenį ir galimybę pakviesti kitas branduolines valstybes prisidėti prie branduolinio ginklo kontrolės.

Šiuo metu tinkamas momentas plėtoti bendradarbiavimą dėl Afganistano. Siekdamos stabilaus ir taikaus Afganistano, abiejų valstybių vyriausybės turėtų suformuoti bendrą požiūrį į narkotikų problemą ir užkirstų kelią tam, kad Afganistanas taptų teroristų prieglauda. Taip pat JAV ir Rusijos santykiuose didesnio dėmesio turėtų sulaukti ekonominė dimensija. Mokslinis ir techninis bendradarbiavimas bei teisinės ir reguliacinės struktūros stiprinimas turėtų būti prioritetai. Kalbant apie Dvišalę prezidentinę komisiją, Vašingtonas ir Maskva turėtų sukurti nuolatinę institucinę sistemą dvišaliams santykiams valdyti.

Nors po Šaltojo karo pabaigos jau praėjo du dešimtmečiai, kartais mąstyme vis dar lengva atpažinti užsilikusius jo stereotipus. Norint tai pakeisti, reikia pradėti skatinti esminius pokyčius politinėje sąmonėje abiejose šalyse. Politiniai lyderiai turėtų pasistengti, kad bendradarbiavimas (ne konkuravimas) saugumo srityje būtų pagrindinis JAV ir Rusijos santykių aspektas. Taip pat svarbus senų barjerų bei stereotipų sužlugdymas ir aktyvesni mainai bei partnerystė įvairiose abiejų šalių gyventojų visuomenės sferose.

Veiksmingos ir integruotos saugumo sistemos euroatlantiniam regionui sukūrimas yra svarbus uždavinys, kuris padėtų šalinti įtampos ir įtarumo šaltinius tarp Rusijos ir JAV. Abi pusės parodė, kad yra pasirengusios bendradarbiauti dėl grėsmių bendriems interesams Eurazijos regione.

JAV ir Rusijos bendradarbiavimas dėl plataus masto visuotinių problemų (nuo terorizmo iki klimato kaitos, nuo ekonominės krizės iki kovos su tarptautiniu nusikalstamumu) yra pradėtas, tačiau šalims reikia sutelkti dėmesį į tai, kaip efektyviai bendradarbiauti tarptautiniu mastu ir gilinti bendradarbiavimą JTO.

Pagal 2010 m. lapkričio 24 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras