Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  A. Merkel reputacija prastėja

2010 11 30

Paskutiniu metu daugelio kalbos apie Vokietijos kanclerę Angelą Merkel toli gražu nėra pagyrimai. Jos planai sukurti bankroto mechanizmus euro zonos šalims narėms, kanclerės oponentų manymu, pablogino skolos krizę Airijoje ir kitur. Anksčiau labai gerbtas A. Merkel vardas dabar yra purve. Ne taip seniai Vokietijos kanclerė buvo Europos žvaigždė – konsensuso kūrėja, siekusi kovoti su visuotiniu atšilimu. Iš tikrųjų atrodė, kad A. Merkel tampa įtakinga pasaulio politike, gerbiama taip, kaip savo laiku Helmutas Kohlis. Dabar jos politinis palikimas atrodo neaiškus.

Krizei sukrėtus euro zoną, Vokietija dažniau negu bet kada anksčiau tapdavo kritikos taikiniu. Kanclerės įvaizdis buvo sugadintas. Europos laikraščiai pilni A. Merkel nuotraukų, kuriose ji atrodo nekalbi ir atšiauri. Europos krizės viduryje buvęs pikto, galingo ir arogantiško vokiečio įvaizdis sugrįžo. Airija pasijuto Vokietijos pasipūtimo ir išdidumo auka. Vokietija ir A. Merkel dabar išgyvena įtampos patikrinimą. Eurogrupės prezidentas Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude’as Junckeris kalbėjo apie Vokietijos politiką Europos atžvilgiu. „Vokietija nesupranta Europos bendrojo gėrio ir tai mane labiausiai jaudina“, – sakė jis.

Europos Parlamento viceprezidentė Silvana Koch-Mehrin naujienų portalui „Spiegel“ teigė: „Šiuo metu Europoje A. Merkel yra labai atidžiai stebima. Žmonės daug iš jos tikisi, bet nešykšti ir kritikos strėlių. Europos Parlamente Vokietija minima vis dažniau, to anksčiau nebuvo“.

Vokietijos kanclerė atsidūrė keblioje padėtyje. Valstybė atsisakė pamėgtos ir stabilios Vokietijos markės dėl euro, dabar Berlynas reikalauja griežtų priemonių Airijai. Elgiamasi taip pat, kaip ir su Graikija praeitą pavasarį. Tokie reikalavimai minėtose šalyse tikrai yra nepopuliarūs. Šiose valstybėse daugelis kenčia nuo skolų krizės ir kaltina A. Merkel kaip atsakingą už situacijos pablogėjimą.

Finansų ekspertai vokiečių elgesiu taip pat nesižavi. Ypač kritikuojamas A. Merkel bendravimo pobūdis. Stebėtojai skundžiasi, kad kanclerė nepateikia pabaigto situacijos paveikslo.

„Dabar mes visi žinome A. Merkel požiūrį į euro krizę. Čia trūksta apibrėžto ir bendro pranešimo“, – kalbėjo S. Koch-Mehrin. A. Merkel ji pasiūlė pasakyti išsamią kalbą tautai apie euro krizę ir Europos ateitį, kuri būtų parodyta per valstybinę televiziją.

Pagal 2010 m. lapkričio 26 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras