Berlyne įvykusiame ekonomikos susitikime Rusijos premjeras pasipiktino, kad Lietuvos Vyriausybė ketina atskirti dujų tiekimą aprūpinantį padalinį iš bendrovės „Lietuvos dujos“, kurios akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“. V. Putinas priminė, kad „Gazpromas“ teisėtai įgijo dalį Lietuvos bendrovės aktyvų, o jį dabar „varo iš šalies“, pranešė „Interfaksas“.

Lietuva, iš trijų Baltijos šalių daugiausia naudojanti energijos, mano, kad, pastačius suskystintų dujų terminalą, galėtų ateityje atsisakyti brangaus Rusijos kuro. Tačiau tikinama, kad šiuo metu nėra prasmės statyti terminalo, kol transporto magistralių nevaldo Lietuvos valstybė. Panašiai mąsto ir Estijos bendrovė „Eesti Gaas“ (kurioje „Gazpromui“ bei „Iterai“ priklauso 47 proc. akcijų), vyksta bruzdėjimas Lenkijoje.

Lietuvos Vyriausybė šių metų liepą jau svarstė įstatymo projektą iki 2012 m. kovo padalyti nacionalinę dujų bendrovę į dvi įmones – transportavimo ir prekybos. Tokią galimybę numatė ES vadinamasis trečias energijos paketas, skatinantis konkurenciją energetikos rinkose.

Ekonomikos forume Vokietijoje V. Putinas paragino Europos Komisiją, kad ji, kurdama naujesnes energijos naudojimo ir tiekimo taisykles, taip pat pasitartų su Rusija. „Kitaip mums tektų nuolatos įsivelti į absurdiškas situacijas ar tiesiog neturinčius pagrindo konfliktus“, – sakė jis.

Šiuo metu „Lietuvos dujų“ akcininkai yra Vokietijos koncernas „E.ON Ruhrgas“ (38,9 proc.), Rusijos „Gazpromas“ (37,1 proc.) ir Lietuvos Vyriausybė (17,7 proc.).

Pagal 2010 m. lapkričio 26 d. portalo „Lenta.ru“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.