Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Vilniuje aptarta Rytų Europos ateitis

Andrius Bučiūnas
2006 05 09

http://www.vilniusconference2006.lt/slt/foto.foto/14.1Gegužės 2-4 dienomis Vilnius buvo tapęs tikra regiono sostine. Į konferenciją „Bendra vizija bendrai kaimynystei“ susirinkę Rytų Europos jaunimo, nevyriausybinių organizacijų intelektualų atstovai bei valstybių vadovai aptarė demokratijos ir euroatlantinių struktūrų plėtros į Rytus perspektyvas.

Nors visų keturių forumų baigiamuosiuose dokumentuose vyrauja optimistiškas požiūris į Juodosios ir Kaspijos jūrų regionų demokratizaciją, kai kurie konferencijos dalyviai, ypač iš Vakarų Europos, apie tolesnę NATO ir ES plėtrą kalbėjo gana atsargiai.

„Jei neminsi pedalų – nukrisi“

Vilniaus konferencijos globėjai – Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Valdas Adamkus ir Lechas Kaczynskis buvo tie, kurie labai atvirai demonstravo paramą eurointegraciniams Ukrainos, Gruzijos, Moldovos ir Pietų Kaukazo valstybių siekiams.

Valstybių vadovų forumo dalyviams V. Adamkus priminė paprastą važiavimo dviračiu taisyklę: „jei neminsi pedalų – nukrisi“. Todėl Europa, pasak Lietuvos prezidento, turi judėti į priekį, būti atvira kūrybingoms tautoms, norinčioms įsilieti į klestinčių demokratijų šeimą.

Jam pritarė ir L. Kaczynskis, pareiškęs, kad įveikti konfliktus tarp valstybių padeda du laisvės ir demokratijos eksportuotojai – NATO bei ES. Todėl šių struktūrų plėtra labai pageidautina. Kalbėdamas apie galimą Ukrainos narystę ES, Lenkijos vadovas pabrėžė, kad jo šalis pasirengusi atsisakyti dalies ES teikiamos paramos, nes daug svarbiau „mūsų vaikų ir anūkų saugumas“.

Reikšmingos paramos Rytų Europos valstybės sulaukė ir iš įtakingiausio konferencijos svečio – JAV viceprezidento Dicko Cheney. Savo ilgoje ir uždegančioje kalboje jis tikino, kad laisvės banga dar toli gražu nenuslūgo ir apima vis daugiau Rytų Europos šalių. Anot D. Cheney, Vakarų struktūros, atnešusios viltį prie Baltijos krantų, gali atnešti ją ir iki Juodosios jūros ar net dar toliau. Kartu JAV viceprezidentas žadėjo, kad Amerika bus ištikimas demokratiją pasirinkusių Rytų Europos valstybių partneris.

Konkurencija su Rusija – pageidautina

D. Cheney Vilniuje ne tik pažadėjo remti naująsias demokratijas, bet ir pažėrė aštrios kritikos nuo demokratijos kelio nuklydusioms Baltarusijai ir Rusijai.

JAV viceprezidentas pareiškė, kad tikėjosi Vilniuje susitikti su Baltarusijos opozicijos lyderiu Aleksandru Milinkevičiumi, bet negalėjo to padaryti, nes šalies valdžia įkišo jį už grotų. D. Cheney kategoriškai pareiškė, kad vieningoje ir laisvoje Europoje nedemokratiškam Aleksandro Lukašenkos režimui vietos nėra.

Nė kiek nemažiau kritikos teko ir Rusijai. Pasak JAV viceprezidento, demokratinių reformų priešininkai šiandien griauna tai, ką šioje šalyje pavyko sukurti per 10 metų. Pasaulio žiniasklaida netruko amerikiečių politiko žodžius įvertinti kaip naujo šaltojo karo paskelbimą.

D. Cheney pasmerkė ne tik autoritarines tendencijas Rusijoje, bet ir jos naudojamas priemones vykdant užsienio politiką. JAV viceprezidentas pareiškė, kad kitų šalių bauginimas ir šantažavimas, pasitelkiant naftą ir dujas, arba grasinimas kaimynų teritoriniam integralumui yra nepateisinami instrumentai.

Rusija, kurios valdžia ignoravo kvietimą atvykti į Vilniaus konferenciją, sulaukė dėmesio ir iš kitų forumo dalyvių. Nevyriausybinės organizacijos „Project on Transitional Democracies“ vadovas Bruce Jackson teigė, kad konkurencija su Rusija šiandien yra ne tik neišvengiama, bet net pageidautina, nes tai – kaina, kurią JAV ir Europa turi sumokėti už ištikimybę demokratijos principams.

Rusijos likimas spręsis Ukrainoje?

Labai įdomią teoriją, kaip būtų galima įveikti autoritarines tendencijas Rusijoje, pateikė šios šalies politologas Andrejus Piontkovskis.

Jo teigimu, demokratinės ir klestinčios Gruzija, Moldova ir ypač Ukraina įtikintų Rusijos gyventojus provakarietiškos orientacijos pranašumu. Todėl, anot politologo, Rusijos ateitis per kelis ateinančius metus spręsis būtent Ukrainoje.

A. Piontkovskis aiškino, jog dabartinis Rusijos elitas labai bijo kaimynų sėkmės ir bando užkirsti kelią tokiam scenarijui. Politologo vertinimu, energetiniai karai ir ekonominės sankcijos naujosioms Rytų Europos demokratijoms yra susiję ne su kažkokiais geopolitiniais išskaičiavimais, o su Rusijos elito siekiu išlikti valdžioje.

Egzistuoja Europos sienos laike

Reikia pripažinti, kad pažadus naujosioms Rytų Europos demokratijoms dosniai dalijo ne visi konferencijos dalyviai. Gal tai ir sutapimas, bet atsargiausiai kalbėjo svečiai iš Vakarų Europos.

ES diplomatijos vadovas Javieras Solana savo kalboje pabrėžė, kad naujosios demokratijos turi įsikalti į galvą vieną taisyklę: „kelias į sėkmę prasideda namuose“. Taip jis davė suprasti, kad vien noro tapti euroatlantinių struktūrų dalimi nepakanka.

Pasak J. Solanos, dvidešimt sąžiningų ir nepriklausomų teisėjų yra svaresnis argumentas nei skambios valstybės lyderių deklaracijos. Tokia užuomina nuskambėjo kaip priekaištas namų darbus pamirštančioms Juodosios ir Kaspijos jūrų regionų šalims.

Sparčios integracijos šalininkų entuziazmą turėjo atšaldyti ir Europos Komisijos atstovės Hildės Hardeman pasisakymas Nevyriausybinių organizacijų forume. Ji pažymėjo, kad rūpindamiesi demokratijos plėtra į Rytus, neturėtume pamiršti demokratijos ir ES viduje. O šiuo metu, anot H. Hardeman, dauguma ES piliečių pasisako prieš tolesnę Bendrijos plėtrą.

Neskubinti įvykių netiesiogiai ragino ir Belgijos užsienio reikalų ministras Karelas De Guchtas. Jo teigimu, fizinių sienų Europa neturi, bet egzistuoja vertybinės sienos, apibrėžtos Kopenhagos kriterijais bei Europos sienos laike – negali juk ES priimti visų norinčiųjų iš karto.

Integraciją stabdo Turkijos baimė

Kad kelias į Europą gali būti ilgas ir nelengvas, pripažino ir patys naujųjų demokratijų atstovai.

Armėnijos politologas Stepanas Grigorianas Intelektualų forumo dalyviams teigė, kad Baltijos šalių integracijai į NATO ir ES buvo palankios aplinkybės: jos sutarė dėl užsienio politikos krypties, jas vienijo bendra grėsmė iš Rusijos, o bendradarbiavimo su kaimynais idėja buvo populiari.

Tuo tarpu Pietų Kaukaze, pasak S. Grigoriano, Armėnija nėra įtraukusi euroatlantinės integracijos į savo politinę darbotvarkę. Regioninio bendradarbiavimo idėja populiari tik Gruzijoje. Tačiau svarbiausia, kad Armėnija jaučia grėsmę ne tik iš Rusijos, bet ir iš NATO narės Turkijos. Politologo vertinimu, šių valstybių priešiškumas yra didelė kliūtis viso regiono vystymuisi.

Europai – perspėjimas nekartoti klaidų

„Spalvotųjų“ revoliucijų nuotaikomis tebegyvenančiose valstybėse NATO ir ypač ES atsargumas, atrodo, vertinamas kaip išdavystė. Bent jau taip galima spręsti iš Ukrainos ir Gruzijos prezidentų pasisakymų Vilniuje.

Ukrainos vadovas Viktoras Juščenka savo kalboje paragino ES jau šiandien duoti aiškų signalą, kad jos ir Ukrainos santykiai bus grindžiami „atvirų durų“ principu. Prezidentas pabrėžė, kad jo šalis negali ilgai likti dabartinėje padėtyje – „pilkojoje zonoje“ tarp Rytų ir Vakarų.

Panašiai, tik dar griežtesne retorika savo mintis dėstė ir Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Pripažinęs, kad jo šalis nesitiki numatomoje ateityje tapti ES nare, jis pareiškė, kad kažkokie sprendimai reikalingi jau šiandien, pvz.: laisvesnis priėjimas prie ES rinkos arba detalus Veiksmų planas, kurio Gruzija iki šiol dar neturi.

Savo šalį M. Saakašvilis pavadino kovos už demokratiją lauku, kuriame sprendžiasi tolesnis demokratizacijos bangos likimas. Gruzijos vadovas pabrėžė, jog ir toliau vykdydama liūdnai pagarsėjusią „nuolaidžiavimo“ (angl. appeasement) politiką Rusijos atžvilgiu, Europa rizikuoja pagrindiniais savo principais.

Kitaip tariant, naujosios demokratijos perspėjo, kad Europa, nemindama pedalų, gali ne tik nukristi nuo dviračio. Pats dviratis gali beviltiškai surūdyti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras