Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  D. Medvedevas ragina bendradarbiauti dėl priešraketinės gynybos

2010 12 04

Dmitrijus Medvedevas perspėja, kad kitą dešimtmetį gali kilti naujos ginklavimosi varžybos, ir reikalauja susitarimo tarp Maskvos ir Vakarų dėl priešraketinės gynybos. Rusijos prezidentas teigė, kad šalis susiduria su alternatyva: arba pasiektas susitarimas dėl priešraketinės gynybos ir sukurtas visavertis jungtinis bendradarbiavimo mechanizmas, arba nepasiekus konstruktyvaus susitarimo prasidės naujos ginklavimosi varžybos ir Rusija priimtų sprendimus dėl naujos puolamosios ginkluotės dislokavimo.

Rusijos prezidento komentaras, kuris buvo dalis jo metinio kreipimosi į parlamentą lapkričio 30 d., sekė po NATO viršūnių susitikimo, kuriame Rusija ir Aljansas susitarė išnagrinėti bendradarbiavimo dėl priešraketinės gynybos Europoje būdus.

Rusija atkakliai prieštaravo buvusio JAV prezidento Džordžo Bušo priešraketinės gynybos Europoje planams. 2009 m. Barakas Obama jų atsisakė. NATO dabar bando ginčytiną priešraketinės gynybos klausimą paversti bendradarbiavimo su Rusija priemone ir taip išplečia B. Obamos pastangas perkrauti santykius su Maskva.

Lapkričio 30 d. Rusijos premjeras Vladimiras Putinas per interviu CNN taip pat perspėjo, kad Rusija dislokuotų branduolinę ginkluotę ir „smogiamąsias pajėgas“, jei ji būtų uždaryta Vakarų priešraketinės gynybos. V. Putinas teigė, kad raketų grėsmės Europai turi būti sprendžiamos kartu, tačiau jei Rusijos pasiūlymai bus nuolat atmetami ir naujos grėsmės atsiras jos pasienyje, „Rusija turės užtikrinti savo saugumą“.

D. Medvedevas pabrėžė, kad Rusija ir „kitos suinteresuotos šalys“ turėtų bendradarbiauti, stiprindamos „mechanizmus kovoti su raketinių technologijų proliferacija“. Komentarai pasirodė, kai B. Obama stengiasi įtikinti JAV Senatą ratifikuoti naują START sutartį, pasirašytą tarp Rusijos ir JAV vadovų Prahoje. Taip pat Rusijos prezidentas ragino stiprinti bendradarbiavimą su JAV ir ES ir paremti jo Rusijos ekonomikos modernizacijos darbotvarkę.

D. Medvedevas, rūpindamasis demografine situacija Rusijoje, kaip prioritetą iškėlė vaikų gyvenimo sąlygų gerinimą ir pasiūlė suteikti nemokamai žemės šeimoms, kurios turi tris ir daugiau vaikų, taip pat keletą kitų priemonių, kaip gerinti gyvenimo sąlygas vaikams. Šalies prezidentas kartu teigė, kad Rusijai reikia spręsti biudžeto deficito ir augančios infliacijos problemas. Nors prognozuojamas ekonomikos augimas, ekonominė situacija vis dar yra sudėtinga, tačiau nepaisydama finansinės įtampos, vyriausybė toliau vykdys socialinius įsipareigojimus. Rusijos prezidentas atkreipė dėmesį ir į korupciją ir apkaltino teisėsaugos institucijas ryšiais su organizuoto nusikalstamumo grupėmis, taip pat ragino skirti griežtesnes bausmes už kyšininkavimą.

Pagal 2010 m. gruodžio 1 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras