Rusijoje netrukus galėtų tarnauti viso pasaulio kariai. Tokią prielaidą galima padaryti remiantis RF gynybos ministerijos tinklalapyje paskelbtu įsako projektu. Užsieniečiams nurodyti tokie reikalavimai: amžius nuo 18 iki 30 metų, atlikta daktiloskopija, rusų kalbos mokėjimas.

Pasirašę kontraktą penkeriems metams užsienio samdiniai, suėjus trejiems tarnybos metams, gautų RF pasą, o pasibaigus kontraktui, galėtų „lengvatinėmis sąlygomis įstoti į bet kurią valstybinę šalies aukštąją mokyklą“. Galima spėti, kad tai į Rusiją priviliotų daugiau pasienio gyventojų iš Tadžikijos, Uzbekijos, Moldovos ir kt.

Beje, Rusijos piliečiai kontraktus pasirašo trejiems metams. Užsienio legionieriai gyventų bendrabučiuose, jiems, kaip ir rusams, būtų mokama po 10–12 tūkst. rublių.

Panašu, kad aukštų karinių pareigų ir laipsnių užsienio kontraktininkai nelabai galėtų tikėtis. „Komplektuodami kariuomenę, niekada neteikėme pirmenybės užsienio piliečiams, nebent eiliniams kariams, seržantams“, – greitai sureagavo Vyriausiosios organizacijos ir mobilizacijos valdybos viršininkas Vasilijus Smirnovas.

Grupės „Alfa“ veteranų asociacijos pirmininkas Sergejus Gončiarovas mano, kad naują tvarką norima įvesti, kad „Rusijos kariuomenėje galėtų tarnauti mūsų broliai – baltarusiai, ukrainiečiai, moldavai, ir nemanykime, kad į Rusiją subėgtų negrai su kulkosvaidžiais.“ Jis svarsto, kad valdžia žengė atsakingą žingsnį, įvertinusi prastą Rusijos demografinę padėtį, nes tektų kviestis karių iš šalies, kad užlopytume kariuomenės skyles.

Kategoriškai su tuo nesutinka Karinių ekspertų kolegijos pirmininko pavaduotojas generolas majoras Aleksandras Vladimirovas: „Nieko kvailesnio negalima sugalvoti <...>, projekto rengėją reikėtų paduoti į teismą <...>, nusisamdys banditų – turės teroristinę grupuotę ir galiausiai Rusija žus, įskaitant ir nuo liberalizmo“.

O gal nauja koncepcija skirta orientuotis į NVS karius? Tai būtų dar blogiau, nes tadžikai temoka gatves šluoti ir praėjus pusmečiui ar metams jų Rusijoje galėtų padidėti net milijonu. „Tai būtų rusų tautos degradacija, juk po kurio laiko jiems suteiktų pilietybę“, – reziumavo A. Vladimirovas.

Pagal 2010 m. lapkričio 26 d. „Vzgliad“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.