Viešąjį protą blaško įaudrintos įvykių bangos. Per savaitę ar panašiai - trys pagrindinės naujienos. Ir su jomis ar pro jas bešviečią didieji lūkesčiai. „The Great Expectations“ - yra toks Ch. Dickenso romanas.

Naujiena Nr. 1 - naujoji Seimo dauguma už girdymą naktimis. Neoficiali girtuoklystės palaikymo partija susivienijo užduočiai ir paliko Tėvynės sąjungą - krikščionis demokratus izoliuotoje mažumoje. Krikščionys nedemokratai ir tautos atgimimo frontas - už liberalizuotą degtinės pardavinėjimo atgimimą iki vidurnakčio.

Ir senoji kairioji, ir naujosios teisingo darbelio partijos - į butelio sąjūdį! Visi su sąjūdžiu už Lietuvą. Per anksti džiaugėmės, kad šiek tiek mažiau išsižudom dėl girtuoklystės. Pirmaujame Europoje kaip drąsi girtuoklių šalis, ir šios gairelės neužleisime.

Didieji lūkesčiai? Degalinėse naktimis atsiras naujų darbo vietų dviejų valandų pardavėjams(oms). Biudžetas (ne šeimų) pasipildys ar ne 200 milijonų, tuo iš dalies kompensuojant milijardus ligoms ir invalidumams, kurių galėjo nebūti. Galbūt kai kurios teisingai balsavusios partijos gaus verslo paramos, juk niekaip nesugebame to uždrausti. Gal kokia M. Valančiaus brolija sugebės išsirūpinti atskirą statistiką - kiek girtų užsimušė arba kitus užmušė nuo 22 iki 24 valandos ir po vidurnakčio? - ir siuntinės ją, kad pamąstytų, už tai balsavusiems Seimo nariams. Siūlau, kad šios akcijos imtųsi Vyriausybė.

Naujiena Nr. 2 - pietų korėjiečių atsimetimas nuo naujos atominės elektrinės projekto konkurso kaip tik po Rusijos prezidento vizito į Seulą ir poros valandų privataus pokalbio su tenykščiu prezidentu. Veikiausiai, tai grynas įvykių sutapimas, nors anksčiau ta kryptimi Vakaruose aktyviai veikė vadovas V. Putinas. Dabar galėjo pavesti D. Medvedevui, o gal ir ne. Galimybė, kad įvyko po to dėl to, išlieka.

Vyriausybė tikėjosi proveržio, todėl nėra laiminga. Užtat kairioji opozicija kokia laiminga! Net nuostabu. Matyt, būtų labai nusiminę Pietų Korėjai dalyvaujant didžiausiame Lietuvos projekte. Gal ir anksčiau ne veltui trukdė, kad tik Vakarų investicijos neateitų į Lietuvą, kad liktume amžiams pririšti prie posovietinių plovyklų. O dabar gal dar pavyks užspardyti nevaldomą ministrą.

Mano didysis lūkestis šioje srityje būtų, kad Vyriausybė suvoktų du dalykus. Norint kad tokia nepriklausomybinė investicija ateitų, reikalinga didelės ir nepaspaudžiamos valstybės (JAV, Kinijos?) politinė nuostata ir noras. Norint nebūti „Gazpromo“ stumdoma ir pajuokiama valstybėle, reikia persukti realaus prioriteto strėlę į atsinaujinančius vietinės energijos šaltinius, elektros tiltą su Švedija ir suskystintų dujų terminalą. Kodėl neberemiam vėjo energetikos, vilkinam biokurą? Švedija antai nepūdo savo miškų ir pati apsirūpina energija. Imkime gerą pavyzdį. Estai, lenkai turi skalūno, ir ateina naujos technologijos. JAV jau pradėjo versti dujomis savo kubinius kilometrus skalūno žaliavos; eksportuos, jei kas gyvena prie jūros ir turi prieplauką.

Naujienų barstytuvas Nr. 3, tai vikiai arba vikilykai: kaip ką matė ir pranešinėjo savo šaliai Amerikos diplomatai. To, regis, dar pakaks ilgam, kad užkimštų laikraščius ir jų skaitytojų smegenis. Tikrų naujienų ten mažai, beveik viskas ir taip sveiku protu numanoma, žinoma. Diplomatams komplimentai už sveiką protą ir profesionalizmą glaustai pranešant savo Vyriausybei, kas kur vyksta, tik nepatenka, pvz., į „Gazpromo“ spaudą. Vis dėlto tai ne „viena ponia sakė“, o kas plačiai kalbama užčiauptoje visuomenėje. Vakarų lyderiams komplimentai, kad bent savo tarpe kalbėdamiesi netrina miltų kaip viešumoje. Kai Ispanijos prokuroras papasakoja turįs tūkstančius pokalbių įrašų savo išvadoms apie vienos mafijinės valstybės stilių, darbelius ir prasiskverbimus - kas čia bloga? Lenkijoje buvo nepatenkintų JAV politika, kad nusileido rusų intrigoms dėl raketų dislokavimo, ir diplomatas apie tai pranešė. Toks darbas. Įdomu, kad kai kurie Lietuvos laikraščiai piktinasi šiuo netikėtu viešumu, tuo būdu nevalingai apsišviesdami. Ypač, kai mėgina nuteikti prieš JAV, prieš jų valstybinę neviešos informacijos kaupimo sistemą: kodėl mes dar pasitikime tokiu blogu sąjungininku, tokiais bjauriais ambasadoriais! Ką gi, turime vis tos pačios kontoros jėgą, jau atvirai siūlančią geresnius draugus ir geresnes, kol kas uždraustas, sąjungas. Dar niekada taip atvirai nesireiškė atskira KGB partija. BNS imasi baksnoti net ministrę R. Juknevičienę: kaip ta ryžosi kalbėtis su JAV pareigūnu apie Rusijos puolamuosius karinius manevrus prie mūsų sienos „ZAPAD 2009“! Gerai, kad pasikalbėjo, toks politiko darbas.

Rusijoje apsimestinis pasipiktinimas dėl to, kas jau buvo žinoma: NATO rengia Baltijos šalių gynimo planus. Bet „piktinasi“, kad spaustų atsisakyti. Atstovas D. Rogozinas jau pradėjo. Planai apginti Baltijos valstybes esą nukreipti „prieš Rusiją“, - ir tuo nevalingai pripažįstama, kad norėtųsi užpulti, bent gąsdinti. Pasirodo, jie „nesuprasdavo“ net Baltijos šalių oro erdvės patruliavimo. Savo oro kontrolę užpultai Gruzijai suprasdavo geriau.

Lūkestis dėl vikių ir jų verdamos sriubos būtų tas, kad sustiprėtume gaudami vilties: dar ne visi pasauly sukvailinti. Gal ir NATO nesukiuš dėl p. Rogozino retorikos.

Jei ir su žinomai mafijinėmis valstybėmis einama į bendradarbiavimą dėl kokių nors dalinių interesų, tai gal dar ne pasaulio sutartinai valdyti. Vikiai suvaržo.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.