Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Lietuvos valstybės saugumo sienų ekspansija

Povilas Žielys
2006 05 08

Nuo nepriklausomybės atkūrimo iki pat įstojimo į NATO ir ES, Lietuvos valstybės saugumo sienos sutapo su fizinėmis jos teritorijos sienomis. Tačiau palankiai susiklosčius aplinkybėms, Lietuva ryžosi išplėsti savo saugumo sieną toliau į Rytus.

Grėsmių nacionaliniam saugumui erdvinis išsidėstymas yra suvokiamas pagal nutolimo nuo valstybės laipsnį. Bet ne visada geografiškai arčiausiai esančios grėsmės atrodo didžiausios. Todėl ir valstybės saugumo sienos nebūtinai sutampa su fizinėmis sienomis, pavyzdžiui, viena svarbiausių JAV saugumo sienų eina per Persijos įlankos regioną.

Situacija iki 2004 metų

Lietuva, 1990 m. atkūrusi nepriklausomybę, turėjo pirmiausia apsaugoti gyvybinius valstybės interesus. Separatistinės tendencijos šalies pietryčiuose kėlė grėsmę teritoriniam vientisumui. Daugiau kaip metus teko laukti tarptautinio valstybės pripažinimo, o Rusijos kariuomenė šalyje liko dislokuota dar dvejus metus.

Taigi pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuva turėjo visus išteklius mesti tam, kad būtų išsaugotas valstybės suverenitetas.

Saugumo sienos nebuvo išplėstos ir po 1994 m., kai Lietuva pasirinko ir viešai deklaravo euroatlantinės integracijos kryptį savo užsienio politikoje. Į NATO (narystė, kurios tuo metu labiausiai troško) Vilnius pirmiausia žvelgė kaip į teritorinės gynybos instrumentą. Tuo tarpu derybose dėl narystės ES pagrindinis saugumo klausimas buvo Kaliningrado tranzito (ypač karinio) sureguliavimas.

Tokie akcentai kelyje į NATO ir ES rodo, kad Lietuva iki narystės šiose organizacijose ir toliau labiausiai rūpinosi savo teritorijos saugumu.

Pokyčiai įstojus į NATO ir ES

Pilnateisė narystė euroatlantinėse struktūrose suteikė Lietuvai saugumo jausmą, o kartu ir leido imtis įgyvendinti ambicingus užsienio politikos uždavinius. 2004 metais buvo suformuluota Lietuvos, kaip regiono centro, idėja, o praktikoje ji pasireiškė per paramą demokratizacijos procesams Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje, Armėnijoje ir Azerbaidžane.

Lietuva inicijavo trijų Baltijos ir trijų Pietų Kaukazo valstybių bendradarbiavimą formatu „3+3“, tapo Demokratinio pasirinkimo bendrijos nare, o šių metų gegužės 4-5 d. Vilniuje kartu su Lenkija surengė aukščiausio lygio susitikimą, kuriame dalyvavo Baltijos jūros ir Juodosios jūros regionų valstybių vadovai.

Nepaisydamas neslepiamo Maskvos nepasitenkinimo, Vilnius taip pat tapo demokratijos keliu pasukusių Rytų Europos valstybių advokatu, joms siekiant eurointegracinių tikslų. O taip pat Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ir kitos institucijos aktyviai palaiko Ukrainą, Moldovą ir Gruziją šių šalių diplomatiniuose ginčuose su Rusija dėl gamtinių dujų, dėl Padnestrės, dėl Abchazijos, Pietų Osetijos, dėl gruziniško vyno ir mineralinio vandens.

Vertinant vykdomą aktyvią Rytų politiką, šiandien galima teigti, kad viena Lietuvos valstybės saugumo siena kerta Juodosios jūros regioną. Nors tokią ekspansija paskatino ir palankiai susiklosčiusios aplinkybės (pvz.: Oranžinė revoliucija Ukrainoje 2004-ųjų pabaigoje), visgi pirmiausia ją inspiravo Lietuvos nacionaliniai interesai.

Strateginis Lietuvos interesas

Pagal valstybių saugumo tarpusavio priklausomybę, Europos žemyną galima padalinti į du regionus. Vakarų ir Vidurio Europoje šalys sudaro saugumo bendriją, kuri ir laikoma pirmuoju regionu. Rytų Europa (įskaitant europinę Rusijos dalį) yra antrasis regionas, kuriam būdingas vienas galios centras – Rusija.

Nepaisant narystės NATO ir ES, Lietuva vis dar priklauso Rytų Europos regionui, nes egzistuoja labai stipri Lietuvos ir Rusijos saugumo negatyvi priklausomybė. Tam įrodymų toli ieškoti nereikia, pakanka tik prisiminti, kokie įvykiai buvo „saugumizuoti“ Lietuvoje praėjusiais metais. Prezidento Valdo Adamkaus dvejonės, ar vykti į Gegužės 9-osios minėjimą Maskvoje, Rusijos naikintuvo „Su-27“ avarija Lietuvos teritorijoje, Šiaurės Europos dujotiekio projektas – visi šie klausimai tiesiogiai susiję su Rusija.

Norėdama ištrūkti iš Rytų Europos saugumo komplekso, Lietuva turi vienintelį kelią – pasiekti, kad siena tarp Vakarų Europos ir Rytų Europos saugumo kompleksų pasislinktų kuo toliau į Rytus. Tuomet nedėkinga Baltijos šalių geopolitinė funkcija atitektų galbūt Ukrainai.

Be pragmatinių priežasčių saugumo sienų ekspansiją lėmė ir Lietuvos vertybiniai įsipareigojimai. Geriau nei bet kas kitas žinodamas, ką reiškia skiriamosios linijos Europos žemėlapyje bei nuolatinis didžiosios kaimynės spaudimas, Vilnius stengiasi išnaudoti struktūrinę NATO ir ES galią, kad pagelbėtų panašaus likimo valstybėms Juodosios jūros regione.

Kodėl ne Irakas ar Afganistanas?

Kai kas galėtų teigti, kad Lietuva savo saugumo sieną yra išplėtusi net iki Irako ar Afganistano, kur tarptautinėse misijose tarnauja jos kariai. Tačiau toks tvirtinimas būtų netikslus.

Net jeigu sutiksime, kad Irakas ir Afganistanas kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, kartu teks pripažinti, kad vienintelė JAV šiuo metu yra pajėgi tokią grėsmę neutralizuoti. Nes tik ši supervalstybė turi tam pakankamai išteklių ir politinės valios.

Todėl galima teigti, kad Lietuvos kariai Irake ir Afganistane gina JAV saugumo sieną. Žinoma, tai neneigia fakto, jog saugumo dividendų iš šių misijų gauna ir Lietuva.

Šiame kontekste būtų galima paklausti, ar Lietuva turi pakankamai galios, kad efektyviai apgintų per Juodosios ar net Kaspijos jūros regioną einančią valstybės saugumo sieną. Iš tikrųjų tenka pripažinti, jog nei karinės, nei ekonominės Lietuvos galios tam nepakanka.

Tačiau tai nereiškia, kad Vilnius mėgina įvykdyti neįmanomą misiją. „Vartodama“ struktūrinę NATO ir ES galią bei išnaudodama partnerystę su Lenkija, Lietuva gali sėkmingai imtis įvairių politinių iniciatyvų regiono mastu ir kartu siekti atkreipti JAV ir didžiųjų Vakarų Europos valstybių dėmesį į Rytų Europos šalių problemas.

Žinoma, aktyvi Rytų politika Lietuvai ne tik suteikia naujų galimybių, bet taip pat gali sukurti ir tam tikras grėsmes. Tačiau tai jau būtų atskiro straipsnio tema.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (196)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (145)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras