Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ar galima tikėtis taktinio branduolinio ginklo apribojimo? (6)

Jurgita Jakevičiūtė
2010 12 13

Šių metų balandžio 8 d. Prahoje JAV prezidentas Barackas Obama ir Rusijos Federacijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė naują Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (Strategic Arms Reduction Treaty; START). Ši sutartis įpareigoja abi valstybes gerokai sumažinti branduolinio ginklo atsargas: branduolinių užtaisų numatyta sumažinti trečdaliu (nuo 2200 iki 1500), jų nešėjų skaičius kiekvienoje valstybėje negali viršyti 800. Naujosios START sutarties pasirašymas yra vertinamas kaip reikšmingas žingsnis siekiant įgyvendinti 2009 m. balandžio mėn. Prahoje B. Obamos iškeltą pasaulio be branduolinio ginklo idėją.

Kad naujoji START sutartis įsigaliotų, ją turi ratifikuoti abiejų pasirašiusių valstybių parlamentai – JAV Kongresas ir Rusijos Valstybės Dūma. Po šių metų lapkričio 9 d. JAV vykusių vidurio kadencijos rinkimų kyla pagrįstų abejonių dėl sklandaus šios sutarties ratifikavimo. Tikėtina, kad per rinkimus daugumą Atstovų rūmuose įgijusi ir padidinusi savo atstovų skaičių Senate Respublikonų partija gali blokuoti naujosios START ratifikavimą. O B. Obama viliasi, kad demokratams ir respublikonams pavyks pasiekti kompromisą ir sutartį ratifikuoti dar iki šių metų pabaigos.

Belaukiant JAV Kongreso sprendimo kiek iš arčiau pažvelkime į taktinį branduolinį ginklą (TBG), kurio ši sutartis neapima.

TBG: kuo jis skiriasi nuo strateginio?

Branduolinės ginkluotės skirstymas į strateginę ir taktinę yra gana sąlyginis. Svarbiausias požymis, pagal kurį ekspertai skirsto branduolinius ginklus į taktinius ir strateginius, yra atstumas, kurį tas ginklas skraidinamas iki taikinio. TBG yra mažesnio (nuo 50 iki 500 km) arba vidutinio (nuo 500 iki 5000 km) veikimo nuotolio ginklas.

Diduma TBG yra kovinės raketų galvutės arba branduolinės bombos, joms skraidinti iki taikinio dažniausiai naudojamos vidutinio ir mažesnio nuotolio raketos bei lėktuvai.

TBG taip pat sudaro ir branduolinės minos bei branduoliniai fugasai (patrankų, minosvaidžių ar granatsvaidžių sviediniai). Kai kurie ekspertai prie TBG priskiria ir vadinamuosius diversinius sprogmenis – lengvąsias branduolines minas ir „branduolines kuprines“.

Pažymėtinas vienas svarbus TBG skirtumas nuo strateginių branduolinių ginklų: TBG dislokavimą ar perdislokavimą beveik neįmanoma sekti palydovinės žvalgybos priemonėmis, todėl labai sunku vykdyti tarptautinę dvišalę ar daugiašalę tokios ginkluotės kontrolę.

Kitas svarbus TBG bruožas – jis yra mažiau nei strateginiai ginklai apsaugotas nuo atsitiktinio panaudojimo: labiau paplitęs geografiškai, už jo saugojimą atsakingos žemesnio lygio karinės vadovybės. Be to, TBG, ypač diversiniai sprogmenys, yra pageidaujamas grobis įvairioms sukilėlių, kriminalinėms ir ypač teroristinėms grupuotėms. Tai daro šį ginklą kai kuriuo atžvilgiu pavojingesnį nei strateginis branduolinis ginklas.

TBG apribojimas: kas jau nuveikta?

Svarbiausias tarptautinis susitarimas, susijęs su TBG apribojimu, yra 1987 m. SSSR ir JAV vadovų Michailo Gorbačiovo ir Ronaldo Reagano pasirašyta Vidutinio ir mažesnio nuotolio raketų likvidavimo sutartis, kuri įpareigojo sunaikinti vienas svarbiausių TBG nešėjų – raketas Ekspertų duomenimis, SSSR sunaikino 1836 raketas (RSD-10, R-12, R-14, OTR-22, RK-55), JAV – 859 raketas („Pershing-2“ ir BGM-109G „Tomahawk”). Tačiau šia sutartimi nebuvo nustatytas joks TBG kontrolės režimas.

Svarbiu žingsniu link TBG apribojimo ir bent dalinės kontrolės buvo žodiniai JAV prezidento George‘o Busho ir SSSR prezidento M. Gorbačiovo pareiškimai, jų padaryti 1991 m. rugsėjo–spalio mėnesiais. Nors šie pareiškimai nebuvo teisiškai įpareigojantys, pagal juos JAV ir SSRS/ Rusija susitarė mažinti TBG arsenalą, tačiau nenumatė TBG tobulinimo ar modifikavimo apribojimų. Buvo susitarta tik dėl minimalios kontrolės – keitimosi informacija apie mažinamą TBG kiekį procedūros. Tačiau po NATO karinės kampanijos Jugoslavijoje šis procesas buvo sustabdytas.

Didesnis dėmesys TBG arsenalų mažinimui buvo skirtas tik 1999 m. gegužės mėn. Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (Nuclear Non-Proliferation Treaty; NPT) konferencijos parengiamojo komiteto susitikime, per kurį branduolinėms valstybėms buvo rekomenduota sumažinti TBG arsenalą ir toliau siekti derybų dėl jo eliminavimo kaip integralios branduolinio nusiginklavimo dalies. Rusija tokiam siekiui nepritarė, tačiau pabrėžė vienašalių M. Gorbačiovo ir G. Busho iniciatyvų svarbą.

TBG apribojimo reikšmė buvo paminėta ir 2000 m. gegužės mėnesį vykusios NPT peržiūros konferencijos galutiniame dokumente: jame pažymėta, kad branduolinės valstybės turi imtis nestrateginės branduolinės ginkluotės mažinimo priemonių ir vertinti tai kaip integralų branduolinių ginklų mažinimo ir nusiginklavimo procesą bei tarptautinio stabilumo garantą.

TBG apribojimas ar likvidavimas: ko tikėtis?

Pastaruoju metu valstybių iniciatyvos siekti branduolinio nusiginklavimo vis dažnesnės, iš jų galima išskirti naujos NATO strateginės koncepcijos parengiamųjų darbų metu paskelbtą pareiškimą. Artėjant NATO vadovų susitikimui Lisabonoje, rugsėjo 29 d. trisdešimties esamų ir buvusių aukščiausių Europos valstybių pareigūnų, įskaitant buvusius Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Prancūzijos, Norvegijos ir kitų šalių ministrus pirmininkus, užsienio reikalų bei gynybos ministrus, iniciatyva buvo parengtas bendras pareiškimas, skelbiantis, kad „nusiginklavimas turi tapti kertiniu NATO požiūrio į saugumo garantavimą aspektu“. Pareiškimas, kurį pasirašė buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas, kadenciją baigęs Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Desmondas Browne‘as ir buvęs Belgijos užsienio reikalų ministras Ruudas Lubbersas, pasirodė tinkamu laiku, todėl tikėtasi, kad naujoji NATO koncepcija nubrėš Aljanso politikos gaires branduolinio ginklo kontrolės ir kitose politikos srityse.

Pastaruoju metu vienas labiausiai svarstomų saugumo klausimų yra Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje dislokuoto JAV taktinio branduolinio arsenalo, kurį sudaro apie 200 taktinių branduolinių užtaisų, atitraukimo iš Europos galimybė. JAV branduolinis ginklas Europoje buvo dislokuotas siekiant atgrasinti Sovietų Sąjungą arba esant būtinybei (pavyzdžiui, sovietų atakos konvenciniais ginklais atveju) panaudoti jį. Tačiau pasibaigus šaltajam karui ir pakitus tarptautinio saugumo aplinkai, JAV branduolinio ginklo dislokavimas Europoje nebeatlieka savo pirminės funkcijos – mažinti masinių konvencinių ginklų pranašumą. Tai pripažino ir JAV jungtinio štabų viršininkų komiteto pirmininko pavaduotojas Jamesas Cartwrightas balandžio 8 d. išleistoje JAV branduolinės padėties peržiūros ataskaitoje (Nuclear Posture Review Report). Minėtą pareiškimą pasirašę trisdešimt Europos pareigūnų atkreipė dėmesį dar ir į tai, kad NATO vykdoma politika branduolinio ginklo kontrolės srityje turėtų patvirtinti JAV prezidento B. Obamos išsakytą kvietimą paspartinti branduolinių ginklų neplatinimo ir branduolinio nusiginklavimo procesus, o ne stabdyti juos. Pasirašiusieji pareiškimą sutarė, kad „pagrindinis NATO uždavinys dabar turėtų būti, išlaikant susitelkimą Aljanso viduje, siekti sustiprinti globalaus nusiginklavimo režimą ir toliau mažinti branduolinių grėsmių keliamą pavojų“. Tai teigdami jie turėjo omenyje ir taktinį branduolinį ginklą.

Šių metų gegužės mėnesį įvyko dar vienas vilčių branduolinio ginklo apribojimo srityje teikiantis įvykis – Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties peržiūros konferencija. NPT peržiūros konferencija yra organizuojama kas penkeri metai. Prieš tai vykusi tokio pobūdžio konferencija nedavė reikšmingesnių rezultatų: jos nesėkmę akivaizdžiai įrodo 2006 m. ir 2009 m. Šiaurės Korėjos vykdyti branduolinio ginklo bandymai bei tų pačių metų vasarį pradėta vykdyti nauja Irano branduolinio kuro sodrinimo programa. Gegužės 28 d. priimtame galutiniame NPT peržiūros konferencijos dokumente bendru 190 dalyvavusių valstybių sutarimu buvo patvirtintas 64 veiksmų planas, apimantis šiuos esminius žingsnius: nusiginklavimą ir branduolinio ginklo neplatinimą, branduolinės energijos naudojimą taikiems tikslams, nebranduolinės zonos Artimuosiuose Rytuose sukūrimą ir kt. Tikimasi, kad šios konferencijos iškelti uždaviniai bus vykdomi efektyviau.

TBG keliamu pavojumi yra susirūpinusi ir Lietuvos vadovybė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime ir per televiziją, komentuodama naująjį JAV ir Rusijos START susitarimą ir tikriausiai turėdama omenyje tai, kad sutartis gali būti preliudija pašalinti JAV taktinį branduolinį ginklą iš Europos, yra užsiminusi, jog „nusiginklavimo derybos galėjo būti nenaudingos Baltijos šalims“. O užsienio reikalų ministras Audrius Ažubalis prieš kelias savaites, per susitikimą Vašingtone su JAV valstybės sekretore Hillary Clinton, pareiškė, kad Lietuva remia naujosios START sutarties ratifikavimą, ir pažymėjo, jog „mes matome tai kaip pagrindą pradėti derybas dėl taktinių branduolinių ginklų, kurie iki šiol niekaip nėra įtraukti į jokį tarptautinį teisinį formatą. Štai čia mes turime tam tikrų rūpesčių, nes nežinome, kas yra Karaliaučiaus srityje.“

Pastangų apriboti TBG efektyvumas: ar viskas taip gerai, kaip gali pasirodyti?

Naujosios START sutarties pasirašymas ir įvykusi NPT peržiūros konferencija paskatino diskusijas, susijusias su branduolinio ginklo keliamomis problemomis globaliu lygmeniu. Šiuo metu viena opiausių problemų yra Izraelis, kuris nėra pasirašęs NPT. Įtariama, kad ši valstybė turi branduolinį ginklą, tačiau dėl nenoro prisiimti įsipareigojimų, susijusių su branduolinio ginklo kontrole, to nepripažįsta. Diskusijos kilo tada, kai galutiniame NPT peržiūros konferencijos dokumente buvo paminėtas Izraelio atvejis, neužsimenant apie tokias branduolinį ginklą turinčias ir grėsmę saugumui galinčias kelti valstybes kaip Šiaurės Korėja, Indija, Pakistanas ar siekiantis pasigaminti branduolinį ginklą Iranas. Izraelio pasipriešinimas gali sutrukdyti įgyvendinti dar vieną iniciatyvą – teritorijos be branduolinio ir kitų masinio naikinimo ginklų sukūrimą. Ją planuojama svarstyti 2012 metais įvyksiančioje konferencijoje, kurioje Izraelis jau atsisakė dalyvauti.

Kitas abejonių dėl pastangų apriboti TBG efektyvumo keliantis klausimas yra JAV taktinio branduolinio ginklo atitraukimo iš Europos galimybė. NATO ir ypač kai kurios naujosios Aljanso narės (tarp jų ir Lietuva) nuogąstauja, kad naujoji START sutartis gali daryti įtaką JAV taktinio ginklo atitraukimui iš Europos mainais į jos pasienyje esančių Rusijos ginklų perkėlimą už Uralo kalnų. Manoma, kad pradinis tikslas – padidinti naujųjų Aljanso narių saugumą – įgautų priešingą pobūdį: jų nesaugumas tik padidėtų. Galiausiai verta pažymėti, jog naujoje START sutartyje nesvarstoma galimybė mažinti taktinio branduolinio ginklo atsargas, kurių, priešingai nei strateginio branduolinio ginklo, panaudojimo tikimybė yra didesnė ir dėl šios priežasties jos kelia didesnę realią grėsmę.

Apibendrinant galima prisiminti teorines tarptautinių santykių prielaidas. Akivaizdu, kad šiuo metu valstybės, įgyvendindamos savo saugumo politiką, remiasi esminiais (neo)realizmo principais: išorinių grėsmių sąlygojamą saugumą garantuoja galia, kurios vienas iš privalomų elementų yra pakankamas ginklų kiekis. Šiuo atveju branduolinio ginklo paskirtis yra atgrasinti potencialų grėsmės šaltinį. Toks požiūris geriausiai paaiškina kai kurių valstybių nenorą, kad JAV taktiniai branduoliniai ginklai būtų atitraukti iš Europos (juos suvokiant kaip atgrasinančią priemonę, o Rusiją – kaip grėsmės šaltinį). Todėl galima daryti išvadą, kad didesnis taktinio branduolinio ginklo sumažinimas bent jau trumpuoju laikotarpiu yra mažai tikėtinas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras