Europos Sąjungos (ES) politikai nori būti svarbūs tarptautiniu mastu, bet Jungtinės Valstijos siekia skirtis nuo Europos sostinių. Varžybos tarp A. Merkel, N. Sarkozy ir kitų politikų padeda Amerikai juos sukiršinti tarpusavyje.

2007 m. lapkritį Teksase Vokietijos kanclerė buvo pakviesta į George`o W. Busho rančą, o tokios pagarbos sulaukė tikrai nedaugelis pasaulio lyderių. Nors A. Merkel vyras retai ją lydi per vizitus, šiame dalyvavo. Prieš apsilankymą Jungtinių Valstijų diplomatai atliko sąnaudų ir naudos analizę. A. Merkel, pasak jų, dėl dėmesio tarptautinėje arenoje varžosi su dinamiškesniu Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy. Šis vizitas buvo galimybė Vokietijos lyderei prisistatyti kaip svarbiausiai Europos politikei, tačiau tokie vizitai turi savo kainą. Tada galima buvo paprašyti didesnio Vokietijos įsitraukimo Afganistane.

Į Europos lyderius Jungtinės Valstijos žiūri kaip į politinius nykštukus, kurie lengvai leidžiasi sukiršinami. Nicolas Sarkozy laikomas ypač pasiduodančiu įtakai. Pavyzdžiui, jis lengvai pakeitė savo planus, kad sudalyvautų spaudos konferencijoje su Baracku Obama, tuometiniu kandidatu į prezidentus. Susidaro toks įspūdis, kad visi kažko nori iš Vašingtono, o jis žvelgia į europiečius iš aukšto ir netgi kartais niekina. B. Obama ignoruoja Europos norus ir žvelgia į Aziją bei kalba apie Ramiojo vandenyno amžių.

Per 2009 m. vizitą Europoje Amerikos prezidentas pasirinko ramų vakarą draugų kompanijoje, užuot šventęs su N. Sarkozy ir jo žmona. Ryšius tarp Londono ir Vašingtono jis pavadino ypatingais santykiais. B. Obamos diplomatai šaltai žaidė su Europos tuštybe net tada, kai joje buvo kilusi Obamamanija. Galimybė nusifotografuoti su galingiausiu pasaulio žmogumi buvo svarbiausias politinis laimėjimas.

Europos lyderių susitikimuose jis dažnai atšaukdavo savo dalyvavimą dėl užimtos darbotvarkės. Finansų krizė ir problemos dėl euro tik sustiprino Jungtinių Valstijų skepticizmą. Tai patvirtino jų įsitikinimą, kad Europai trūksta lyderio. Kyla klausimas, kas galėtų juo tapti.

Kaip pažymi Jungtinių Valstijų diplomatai, Angela Merkel yra stipri, bet iš esmės todėl, kad jos oponentai silpni. O štai Nicolas Sarkozy buvimas visur ir hiperaktyvumas gali sukelti per didelį triukšmą.

Gal Davidas Cameronas galėtų būti britų ir amerikiečių santykių saugotoju, tačiau Amerikos diplomatai teigia, kad jis yra per daug smulkmeniškas ir ribotos politinės vizijos.

Vienintelis dalykas, kuris gali padėti šioje situacijoje, yra Europos nuolankumas ir paklusnumas. Britų užsienio reikalų ministras Williamas Hague`as yra pasakęs: „Pasaulis pasikeitė, ir jeigu mes nesikeisime su juo, D. Britanijos vaidmuo tarptautinėje arenoje sumenks“.

Pagal 2010 m. gruodžio 10 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.