Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Kam reikalingas Baltijos šalių gynybos planas? (5)

Komentarai:

as toLietuva pirmiausia, 2010, 2010 12 31 00:51
tai gal padidinam iki 3 mln visos problemos isispres ar ne taip as;;;;;liuk gai;;;;dys arba patylesiu

VIDMANTAS MAROZAS UK VISBECH, 2010 12 27 22:30
VIDMANTAS TO LN
1.NIEKADA NESAKYK NIEKADA
2.PAGRINDINIS KIEKVIENOS SALIES ATRYBUTAS YRA KARIUOMENE KAI LIETUVA BUVO NEPRIKLAUSOMA UZDAVINYS NR1 BUVO SUKURTI LIETUVOS KARIUOMENE

3.DABAR ESAME EUROPOS SAJUNGOS PILIECIAIS IR NENORIME TURETI SAVO EUROPOS SAJUNGOS KARIUOMENES
KAZKOKS ABSURDAS

4.TAIP DAUG ES SALIU YRA NATO SUDETYJE,BET PASAKYK KAS PASIKEIS JEI ES BUS NATO SUDETYJE,GAL TU BIJAI,KAD ES ATSIDURS BRIK SUDETYJE

5.RUSIJOS DUMA RATIFIKUOS JAV KONGRESAS JAU RATIFIKAVO BRANDOLINIO GYNKLO MAZINIMO PROGRAMAS,NES BRANDOLINIO GYNKLO YRA TIEK DAUG,KAD JI UTILIZUOTI JAU PROBLEMA AS KALBU APIE PASENUSIUS GYNKLUS,PLIUS APSAUGA ATIMA DIDELIUS PINIGUS,DAUGEJA BRANDOLINIU VALSTYBIU,PLANETAI ZEMEI GRESME DAROSI NE 100%,0 JAU 1000%

6 LABAI GERA AKSIOMA,KAS NESIRUPINA SAVO KARIUOMENE(SIUO ATVEJU ES KARIUOMENE),TAS PLAUNA BATUS SVETIMAI KARIUOMENEI

7.JEI NERA KARIUOMENES NERA IR VALSTYBES TAI GEOPOLITIKOS AKSIOMOS

L N, 2010 12 23 17:30
Bet kurti ES karines pajėgas manau būtų beprasmis, nes dauguma ES narių yra NATO. Bus kaip su NVS, EuroAzES ir Muitų sąjunga. Viena organizacija ant kitos, valstybės narės beveik tos pačios. Mano nuomone gautųsi tik biurokratinis liūnas, kuris dar labiau suvaržytų veiksmus.

VIDMANTAS MAROZAS UK VISBECH, 2010 12 23 04:46
1.KOL EUROPOS SAJUNGA NETURI SAVOS KARIUOMENES IR NEGALI APGYNTI SAVE LOGISKA KAD JA TURI KAZKAS SAUGOTI,KADANGI LIETUVA YRA SUDETINE EUROPOS SAJUNGOS DALIS TURI BUTI EUROPOS SAJUNGOS GYNYBOS PLANAS,PO TO SUKONKRETINTAS BALTIJOS SALIU GYNYBOS PLANAS IR DAR SMULKIAU LIETUVOS GYNYBOS PLANAS


2.PROBLEMA YRA SU VISA EUROPOS SAJUNGA NES NE VISOS SALIS PRIKLAUSO NATO,TODEL EUROPOS SAJUNGOS GYNYBOS PLANO KAIP IR NERA,NES NEGALIOJA NATO 5 STR.KITOMS ES VALSTYBEMS NE ES NAREMS,NORS VISI ESAME EUROPOS SAJUNGOS PILIECIAI CIA PARADOKSU MARIOS

3.NAUJA GEOPOLITINE TRIJU LINIJU TEORIJA TEIGIA,KAD YRA 3 LINIJOS PASAULYJE PAGAL KURIAS RUTULIOJASI VISKAS TAI DESINE LINIJA JA,KAIRE LINIJA-RUSIJA IR VIDURINE LINIJA EUROPOS SAJUNGA KURIAI VADOVAUJA UK,UK TAIP PAT VADOVAUJA IR ES KARIUOMENEI

4.SENA JUROS IR KONTINENTINE GEOPOLITIKA PATIRE FIASKO IR NETINKA KOSMOSE

5.KO ILGIAU JAV DELS SU ES KARIUOMENE,TUO GREICIAU ATSIGAUS VARSUVIUKAI KITA FORMA BET PRINCIPAS LIKS TAS PATS,JEI JAV KONGRESMENAI NEMATO TO NEGALIU NIEKO PADETI

6.BRIK KARINIS BLOKAS BUS ATSVARAS NATO NEJAUGI IR TAI NIEKAS NEMATO

7.IZRAELIS NORI UK PADETI VALDYTI ES IR JI TURI
VALDYMO GAN DIDELE PATIRTI,NEMANAU KAD BUS BLOGIAU ES JEI I JI ISTOS IZRAELIS KIEK PROBLEMU ISISPRENDZIA SAVAIME TARKIME PALESTINA,TAI JAU BUS NE IZRAELIO SKAUSMAS O PASAULIO JAV,RUSIJOS IR EUROPOS SAJUNGOS CIVILIZUOTAS PASVERTAS IR PROTINGAS KELIAS
VIDURINE LINIJA IR YRA TAS KELIAS IR NE MAN AISKINTI ISRAELIO TAUTAI,KAS YRA TORA IR ISRAELIO SUSIRINKIMAS IR KAS YRA NARODY MYRA

Lietuva pirmiausia, 2010 12 15 23:50
Aš manau,kad seimo narių skaičiaus mažinti nereikia,nes kiekvienas parlamentaras yra politikas kurį galima panaudoti ir diplomatinėms užduotims vykdyti,bet reikalinga įkurti žemesniųjų rūmų/bendruomenių /rūmų pavyzdžiu-žemuosius seimo rūmus,kur išrinkti nauji nariai dar tik mokytūsi politikos abėcėlės ir geriausius atsovus iš šių žmonių rinkti į seimą/pavyzdžiui turėtu 300 narių/.Tada išaugtų SEIMO autoritetas ir ten jau ateitų labiau pasiruošę žmonės.Tad aš esu už dviejų Rūmų parlamentą.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras