Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Gruzijos vieta: Rytai ar Vakarai?

Kristina Puleikytė
2006 05 04

Užkaukazės geostrateginė svarba

Užkaukazė, apimanti tokias valstybes kaip Gruziją, Armėniją ir dalinai Azerbaidžaną, yra strategiškai svarbus regionas tiek Rusijai, tiek Vakarų valstybėms, pirmiausia dėl energetinių resursų ir jų tiekimo. Užkaukazė ilgą laiką buvo „natūrali“ Rusijos interesų zona, tačiau pastaruoju metu pašlijo Maskvos santykiai su kai kuriomis Užkaukazės valstybėmis ir išaugo JAV bei ES susidomėjimas šiomis valstybėmis.

Visos Užkaukazės valstybės susiduria su atitinkamomis vidinėmis ir išorinėmis problemomis: Gruzija – teritorinio integralumo problemos, susijusios su separatistiniais Pietų Osetijos ir Abchazijos regionais, Armėnija ir Azerbaidžanas – Kalnų Karabacho konfliktas.

Vakarams Užkaukazės valstybės kol kas yra pakankamai neišnaudota ekonominė erdvė. Be to, šios valstybės yra kaimyninės Rusijai (Gruzija ir Azerbaidžanas turi tiesioginę sieną su Rusiją). Didėjantis Europos Sąjungos (ES) ir JAV domėjimasis ir įtaka Užkaukazėje tampa iššūkiu Rusijai, t. y. priklausomai nuo to, kieno įtakos sferoje atsidurs Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas, taps aišku, ar Rusija vis dar pajėgi išlaikyti Užkaukazę savo įtakos sferoje.

Gruzija po „rožinės revoliucijos“

1991 m. Gruzijai gavus nepriklausomybę prezidentas Zviadas Gamsachurdija panaikino autonominį statusą ir privilegijas Gruzijos teritorijoje gyvenančioms mažumoms. Visgi, po jo mirties neaiškiomis aplinkybėmis, prezidentu tapęs Eduardas Ševardnadzė neatlaikė išorinio Rusijos spaudimo ir prisijungė prie Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS), siekiant Rusijos paramos sprendžiant separatistinių regionų problemas ir kartu suteikiant Rusijai teisę laikyti jos karinius dalinius Gruzijos teritorijoje.

Vadinamosios „rožinės revoliucijos“ metu E. Ševardnadzė buvo nuverstas ir į valdžią atėjo Michailas Sakašvilis, kuris pažadėjo per ketverius metus išspręsti konfliktus su trimis separatistiniais regionais – Pietų Osetija, Abchazija ir Adžarija. Šiuo metu konfliktas su Adžarija yra išspręstas. M. Sakašvilio strategija suvienyti Gruziją yra gerai apgalvota bei paremta „pyrago ir botago“ metodu. Tačiau ši politika yra rizikinga, nes jos sėkmė tiesiogiai priklauso nuo Rusijos politikos Gruzijos vyriausybės bei separatistinių regionų atžvilgiu.

Gruzijos prezidentas M. Sakašvilis aiškiai demonstruoja proamerikietišką orientaciją iškeldamas du tikslus – integraciją į NATO ir ES. Jis pakankamai optimistiškas šiuo klausimu. „Aš nenoriu pralenkti įvykių, bet tikriausiai 2009 metais mes būsime NATO nariai“, – per susitikimą su ekonomikos aukštųjų mokyklų studentais teigė M. Sakašvilis. Jis tikisi, kad iki 2009 m. Gruzija sugebės tapti stabilia valstybe ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių veiksnių, t.y. Rusijos, stabdančių šalies tolesnį vystymąsi.

Šiuo metu M. Sakašvilis, išnaudodamas Vakarų valstybių susidomėjimą ir interesus Gruzijos atžvilgiu, žaidžia dvigubą žaidimą su Rusija ir JAV, tuo pačiu metu flirtuodamas su ES. JAV geostrateginiai tikslai yra susiję su energetiniais ištekliais ir Gruzijos geografiniu artumu su Jungtinėms Valstijoms geostrategiškai svarbiais regionais. Tuo tarpu Rusija palaipsniui keičia savo politiką Gruzijos atžvilgiu, tampa pragmatiškesnė. Rusijos vyriausybė turi suprasti, kad vidinių konfliktų stiprinimas tik dar labiau skatina Gruzijos provakarietiškumą ir kartu tolina nuo Maskvos.

Šiuo metu Gruzija nėra pajėgi viena pati išspręsti konfliktų su separatistiniais regionais ir tam jai reikalinga išorinių valstybių parama. Taigi, Rusija turėtų būti labiau suinteresuota šių konfliktų išsprendimu. Kitu atveju, Gruzija vis labiau pasikliaus bendradarbiavimu su Vakarais, siekiant spręsti vidinio integralumo problemas. Adžarijos atvejis parodo, kad Rusijos vyriausybė jau nebėra tokia principinga Gruzijos atžvilgiu.

Pietų Osetijos ir Abchazijos problemos nėra vien tik vidinės Gruzijos valstybės problemos, kadangi nestabilumas šiuose Gruzijos regionuose gali paveikti stabilumą ir kitose kaimyninėse valstybėse. Be to, separatizmas Gruzijos viduje yra skatinamas ne tiek vidinės Gruzijos politikos, kiek išorinių jėgų. Nepaisant to, kad pati Rusija oficialiai deklaruoja remianti Gruzijos valstybės teritorinį integralumą, tačiau, kita vertus, pati Maskva skatina separatistinius judėjimus. Rusija yra suteikus Abhazijos gyventojams rusų pilietybę, kurie gauna taip pat ir rusiškas pensijas. Be to, neseniai, Pietų Osetijos lyderis, remiamas Rusijos valdžios, pareiškė, kad Pietų Osetijoje amerikiečių taikdarių nebus. Patys separatistiniai regionai – Abhazija ir Pietų Osetija – linkę išlaikyti rusų taikdarius ir įtaką šiuose regionuose, nepaisant Vakarų valstybių ir pirmiausia Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) spaudimo išvesti Rusijos karinius dalinius.

Gruzija kol kas neketina keisti užsienio ir saugumo politikos krypties, toliau deklaruodama pakankamai ambicingą siekį tapti NATO ir ES nare. Nepaisant augančio Gruzijos vyriausybės antirusiškumo, Rusija stengiasi išlaikyti savo įtaką šioje valstybėje.

Gruzijos-Rusijos santykiai

Gruzijai, atgavus nepriklausomybę, Rusija stengėsi vykdyti dvigubą politiką, oficialiai remiant Gruzijos teritorinį integralumą, o taip pat remiant separatistinių regionų sukilėlius. Maskva suvokė, jog, pasinaudojant konfliktais su separatistiniais regionais, galima daryti spaudimą Gruzijai ir įtaką šalies vidaus ir išorės politikai. Nepaisant to, jog E. Ševardnadzė deklaravo vakarietišką Gruzijos orientaciją, tačiau tiek ES, tiek JAV atsisakė kištis į Gruzijos problemas, paliekant atvirą kelią Rusijos įtakos sklaidai valstybėje.

M. Sakašvilis, kaip ir E. Ševardnadzė, veda antirusišką politiką. Gruzijos ir Rusijos nesutarimai E. Ševardnadzės valdymo laikotarpiu buvo susiję su Gruzijos provakarietiškumu ir menku susidomėjimu gilesne integracija į NVS. Atvirkšiai, Gruzija skatino glaudesnį bendradarbiavimą tarp NVS valstybių, neįtraukiant Rusijos. Pavyzdžiui, buvo suformuotas ekonominio bendradarbiavimo formatas GUUAM (Gruzija, Uzbechija, Ukraina, Azerbaidžanas ir Moldova). Šiuo metu, skatinant Gruzijos antirusiškumą, ypač svarbų vaidmenį atlieka JAV, nes JAV pagalba apima ne tik augantį JAV interesą Gruzijos atžvilgiu, bet ir konkurenciją su Rusija dėl įtakos šioje valstybėje.

Pankisio tarpeklis yra viena iš nesutarimų ašių Gruzijos santykiuose su Rusija. Gruzija yra kaltinama globojanti čečėnų kovotojus Pankisio tarpeklyje, nes su jais nekovoja ir leidžia netrukdomus kirsti sieną, tačiau Gruzijos vyriausybė neigia tokius kaltinimus. Be to, Rusija ne kartą yra teigusi, kad esant grėsmei Rusijos saugumui dėl Pankisio tarpeklyje įsikūrusių teroristų, ji imsis prevencinių veiksmų tarpeklyje.  

Į valdžią atėjus M. Sakašviliui, Gruzijos proamerikietiška pozicija tapo neabejotina, kas lemia ir Gruzijos įvaizdžio tarptautinėje bendruomenėje kitimą. Tiek JAV, tiek ES ima manyti, kad Gruzija galiausiai imsis įgyvendinti savo euroatlantinės integracijos siekius, mažindama Rusijos įtaką ir stabilizuodama padėtį šalies viduje. ES, kuri ilgą laiką vengė imtis aktyvios politikos Užkaukazėje, suaktyvino savo diplomatiją Gruzijoje ir įtraukė ją į Europos kaimynystės politiką.  

JAV veiksnys

Gruzija tapo vienu iš JAV geostrategiškai svarbių taškų. Pirmiausia dėl Gruzijos geografinio artumo Vidurio Rytams ir centrinei Azijai. Šiuo atžvilgiu, JAV karinių bazių dislokavimas Gruzijos teritorijoje suteiktų nemenką pranašumą vykdant užsienio politiką Artimųjų ir Vidurio Rytų atžvilgiu.  

Be to, per Gruzijos teritoriją į Vakarų rinkas yra pradėtas tiesti naftotiekis Baku-Tbilisis-Čeihanas. Taigi Gruzija yra naudinga kaip teritorija alternatyviam (t.y. aplenkiant Rusiją) energetinių išteklių tiekimui iš Kaspijos jūros regiono į Vakarų rinkas. Be abejo, tokie užmojai Rusijai nėra naudingi, nes tai mažina jos svorį ne tik Gruzijoje, bet ir kitose Užkaukazės valstybėse.

Gruzijai glaudesnis bendradarbiavimas su JAV yra kaip priemonė atremiant Rusijos įtaką. Be to, skirtingai nei Rusijos atžvilgiu, dabartinė Gruzijos vyriausybė tikisi, kad JAV gali padėti jai išspręsti teritorinio integralumo problemas ir užtikrinti stabilumą bei tolygų šalies vystymąsi.

Europos Sąjungos politika

Santykiai su ES deklaruojami kaip prioritetinis Gruzijos užsienio politikos tikslas. Nuo pat Gruzijos nepriklausomybės įtvirtinimo ES rėmė Gruzijos suverenitetą, tiekiant tiek finansinę, tiek techninę paramą. 1996 m. pasirašyta partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis, įsigaliojusi 1999 m. Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas yra įtrauktos į ES Kaimynystės politiką, kurios tikslas yra stiprinti ryšius su geografiškai artimomis šalimis.

ES dėmesys Gruzijai ypatingai išaugo po „rožinės revoliucijos“, kai šalies prezidentu tapo M. Sakašvilis.

Šiuo metu Gruzija tikisi ES paramos užtikrinant saugumą ir stabilumą šalies viduje, išsprendžiant įsisenėjusius vidinius konfliktus. Vis dėlto ES akcentuoja ir Rusijos svarbą užtikrinant stabilumą Gruzijoje ir visoje Užkaukazėje. Nepaisant to, didžiausiomis Gruzijos „advokatėmis“ tapo naujosios ES valstybės-narės. Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynski teigė: „Mums norėtųsi kuo greičiau išvysti Ukrainą ir Gruziją kaip mūsų partneres abiejose organizacijose“. Pastebimas ir Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių susidomėjimas ir parama Gruzijos euroatlantiniams siekiams.

ES dėmesys Gruzijos atžvilgiu priklausys ir nuo pačios Gruzijos vykdomos politikos. Siekiant integracijos ir glaudaus bendradarbiavimo su ES, svarbu, kad Gruzijos vyriausybė tolygiai vykdytų reformas, užtikrinančias stabilumą ir gerovės augimą, šalies viduje ir toliau vykdytų aiškią ir nenukrypstančią užsienio ir saugumo politiką.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras