Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Jeanas Paulas Fitoussi. Kritę finansų krizės herojai

2010 12 24

Oscaras Wilde`as yra pasakęs, kad patirtis – tai vardas, kurį suteikiame savo klaidoms. Praėjusiais metais bandėme analizuoti klaidas, kurios privedė pasaulį prie ekonominės krizės. Dabar atėjo laikas išnagrinėti klaidas, padarytas bandant iš jos išeiti.

Kai išryškėjo krizės mastai, daugelis piktinosi, kad su ja tvarkomasi prastai. Bet galbūt galėtume būti dėkingi, kad iš viso imtasi veiksmų. Skirtingai nuo 1930 m., sprendimų priėmėjai veikė greitai, ignoruodami dogmas, kurios mokė vengti greitos intervencijos. Buvo žinoma, kad reikalingas tarptautinis koordinavimas. 2008–2009 m. augo G20 įtaka. Tai vyko G8 sąskaita.

Žmonės sužinojo apie visuotinio vadovavimo poreikį. Atsirado pasiūlymų, kaip tokį vadovavimą paversti realybe. Patirtis, pasirodo, yra ne tik vardas, kurį duodame savo klaidoms. Kaip parodė finansų krizė, tai yra taip pat procesas, įgalinantis suprasti situaciją ir įžvelgi naujos pasaulio tvarkos galimybę.

Tačiau šis procesas nenuėjo pakankamai toli, įgalindamas bankus, vyriausybes ir tarptautines institucijas grįžti į įprastas vėžes. Iš tikrųjų, šiandien visuotinės ekonomikos padegėjai tapo kaltintojais ir apkaltino gaisrininkus, kad jie sukėlė potvynį. Krizės viršūnėje vyriausybės turėjo galimybę sukurti naują visuotinę finansų infrastruktūrą, bet jos tą galimybę išleido iš rankų.

Ir nors daugelis Vakarų ekonomikų praėjusiais metais nuosmukį iš esmės nugalėjo, neturėtume manyti, kad krizė buvo tik trumpas tarpinis epizodas ir pasaulis lengvai grįš į prieškrizinį status quo. Siekiama perrašyti istoriją ir krizės pradėjimu apkaltinti tuos, kas bandė ją suvaldyti.

Vyriausybės pasirinko teisingą priemonę gelbėti bankus, bet ignoravo politines to pasekmes. Gelbėdami finansų sistemą, valdžios atstovai buvo per menkai įžvalgūs. Mokesčių mokėtojams tai gali kainuoti dvigubai, bet iš esmės vyriausybės nekaltos dėl visuomenės apgaudinėjimo, dabar jos moka už savo veiksmus. Vyriausybės tikrai neturi pasirinkimo: joms reikia prisiimti atsakomybę ir naudoti galią, nors viešoji nuomonė kartais nepritaria jos veiksmams. Varžymasis vienų su kitais gali pabloginti krizinę situaciją. O tai jau būtų dar vienas smūgis vidaus gyvenimo standartams ir vartojimui.

Pagal 2010 m. gruodžio 21 d. portalo  www.project-syndicate.org  informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras