Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Vakarų ir Irano konfliktas: kol kas – diplomatinis žaidimas... (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 05 02

„Irano dosjė“ tapo svarbiausiu gegužės pradžios tarptautiniu įvykiu – tuo jautriu globaliniu nervu, kuris jau seniai dirginamas Vašingtone ir Teherane.

Kam rengiamas paskutinis teismas?

Penktadienį baigėsi ultimatumo terminas, kurį prieš mėnesį Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nustatė Iranui, kad šis nutrauktų savo urano sodrinimo procesą ir apsispręstų dėl branduolinės programos. Tą pačią dieną TATENA generalinis direktorius Mohamadas el Baradei Saugumo Tarybai įteikė pranešimą apie Irano branduolinę veiklą.

Teheranas, atvirkščiai, dvasinio lyderio Ali Khomenei lūpomis, atmetė Vakarų grasinimus ir perspėjo JAV dėl planų atakuoti Iraną. Ajatola pagrasino, kad tokiu atveju joms bus smogtas atsakomasis smūgis visame pasaulyje. Londone leidžiamas arabų laikraštis „Asharq al Awsat“ rašo, kad šio smūgio kodinis pavadinimas „Paskutinio teismo diena“.

TATENA kaltina

Apžvalgininkai tvirtina, kad Saugumo Tarybai įteiktas Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovo pranešimas nebuvo toks griežtas, kaip tikėtasi, bet vis dėlto negatyvus Teherano atžvilgiu. Visas jo tekstas iki šiol nėra paskelbtas, o į JT būstinę Niujorke ir TATENA agentūrą Vienoje nusiųsta jo elektroninė versija.

Pranešime teigiama, kad tarptautinės inspekcijos patvirtinusios, jog Teheranas iš tikrųjų atnaujino urano sodrinimo procesą, apie kurį jis pranešė ir pats. Laboratoriniuose eksperimentuose Irano mokslininkai naudojo plutonį, nors apie tai nepranešė TATENA. Be to, jis nepateikė branduolinio projekto specifikacijų, pavyzdžiui, naudojamų centrifugose ir kituose įrengimuose. Vadinasi, Teheranas ignoravo kovo pabaigoje iškeltą Saugumo Tarybos reikalavimą nutraukti sodrinimo procesą ir nepaaiškino branduolinės programos realizavimo tikslų.

Katės ir pelės žaidimas

Sprendimo teisę El Baradei palieka Saugumo Tarybai, iš kurios Vašingtonas tikisi leidimo imtis radikalių veiksmų sutramdyti Irano apetitą. Tačiau, nors ir iš vienos pusės Teheranas grasina „paskutiniu teismu“, kita vertus, jis parodo lyg ir susitaikymo ženklus. Irano atominės energijos organizacijos atstovas pareiškė, kad TATENA vadovo pranešimas „iš esmės priimtinas“, kad „jame nėra negatyvių momentų ir TATENA dar pajėgi tinkamai įvertinti Irano branduolinę programą“. Dar daugiau, Teheranas sutinka bendradarbiauti su TATENA ir įsileisti tarptautinius inspektorius su sąlyga, jei vadinamasis įvykis „Irano dosjė“ grįš iš Saugumo Tarybos į agentūrą.

Italų laikraštis „La Stampa“ cituoja JAV valstybės sekretorę Condoleezza Rice, kuri sekmadienį per TV tvirtinusi, kad Iranas, keldamas naujas sąlygas, „tik žaidžia“. „Jeigu Teheranas veiktų rimtai, tai seniai nutrauktų urano sodrinimo procesą“, sakė ji.

Laikraštis pabrėžia, kad gegužės pirmoji savaitė taps lemiama rungiantis Jungtinėse Tautose dėl Irano branduolinės programos.

Kokią poziciją užims Rusija ir Kinija?

Trečiadienį, penki nuolatiniai ST nariai ir Vokietija susitinka Paryžiuje aptarti naujas priemones, paskelbus TATENA pranešimą. Gegužės 9-ąją šių šalių užsienio reikalų ministrai Niujorke derėsis dėl planų pažaboti Teheraną. Iki tol, matyt, dar šią savaitę, kaip tvirtina Vašingtonas, bus išplatintas rezoliucijos tekstas, pagrįstas Jungtinių Tautų Įstatų 7-uoju straipsniu, numatančiu jėgos panaudojimą. JAV norėtų, kad Saugumo Taryba iš karto svarstytų būtent pagal šį straipsnį parengtą dokumentą, o ne pagal 41-ąjį, kuris leidžia įvesti sankcijas.

Sankcijų, kaip ir diplomatinio spaudimo, jau gali nepakakti, tvirtina Vašingtonas, norėdamas pakeisti Kinijos ir Rusijos poziciją Irano atžvilgiu. Šios, tikrosios ST narės, ir toliau reikalauja diplomatiniu keliu sureguliuoti Irano problemą ir gali vetuoti JAV palankų Saugumo Tarybos sprendimą.

Londono „The Times“ analizuoja Maskvos ir Pekino poziciją. Rusija, įvedus sankcijas Iranui (jau nekalbant apie jėgos panaudojimą), prarastų didelę milijoninių kontraktų dalį – nuo prekių tiekimo iki branduolinių technologijų pardavimo, pavyzdžiui, Bušero atominei elektrinei. Tuomet būtų palaidotos vis dar puoselėjamos Maskvos viltys, kad Iranas urano sodrinimo procesą perkels į Rusijos teritoriją. Tai dar viena Teherano sąlyga, kuria jis nuolaidomis vilioja Jungtines Tautas ir Vašingtoną.

Privesti Maskvą iki tokio nelengvo pasirinkimo – arba sankcijos Iranui, arba Rusijos bei Kinijos veto panaikinimas – štai kokia Vakarų taktika, pastebi „The Times“. Liepos mėnesį Sankt Peterburge turi įvykti „Didžiojo aštuoneto“ (G8) valstybių aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame, žinoma, bus aptariama Irano problema. Iki to laiko Saugumo Taryboje turi įvykti balsavimas, ir Maskva bei Pekinas turės pasauliui pademonstruoti, ar jie su nusikalstamu Irano režimu, ar su taiką siekiančia užtikrinti tarptautine bendrija.

Kalbant apie Kiniją, tai jos pozicija beveik sutampa su Rusijos. Pekinas dėl sankcijų taip pat gali daug prarasti, ypač prekybos srityje. Iranas tenkina apie 15 proc. viso Kinijos naftos poreikio. O ji taip reikalinga greitai augančiai Kinijos ekonomikai...

Tačiau „The Times“ pastebi dar vieną aplinkybę – didėjant konfrontacijai, Iranas užims stebėtojo poziciją, trindamas rankas, kad užsiundė Vakarus prieš Rusiją ir Kiniją. Galų gale išeina taip, kad niekas iš šios priešpriešos nelaimi – nei Iranas su savo bičiuliais, nei Vakarai, nei apskritai tarptautinė bendruomenė, jau užuodžianti aitrius konflikto dūmus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras