Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Ar Rusija iš naujo apibrėžia demokratijos terminą?

2010 12 30

Rugsėjo mėnesį Jaroslavyje vykusiame Pasauliniame politikos forume Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas teigė, kad Rusija visiškai pritaria universaliems demokratijos standartams. Jei Rusija ir buvo šiek tiek nutolusi nuo jų, tai tik todėl, kad demokratija šalyje kol kas yra jauna. Tokia D. Medvedevo retorika leidžia manyti, kad Kremlius atsisako savo ilgamečio argumento, kad Rusija yra „ypatingas atvejis“, pateisindamas daugumą autoritarinių praktikų. Išskirtinė demokratijos forma (Vladislavo Surkovo įvardyta „suveneria demokratija“) nustatė Rusijai tikslą tapti „demokratine“ valstybe, koncentruojant galią vienose stipraus lyderio, kuris remiamas dominuojančios partijos, rankose. Tuo metu lyderiu buvo Vladimiras Putinas, o partija – valdančioji „Vieningoji Rusija“.

Azijoje suvereni demokratija išlieka besiplečiantis reiškinys. Nesvarbu, ar tai vadinama valdoma demokratija, nacionalistine demokratija, ar nesuteikiamas joks vardas, tai yra sistema iš viršaus į apačią, kurioje vyriausybės suteikia piliečiams didesnes ekonomines ir socialines laisves, bet monopolizuoja politinę galią. Visada yra argumentas, kad visiška demokratija netinka vietinėms sąlygoms, vyriausybės galios monopolio ir jo pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose atpalaidavimas sukeltų chaosą, sustabdytų ekonomikos pažangą ir nebūtų „nacionalinis interesas“. Tokį apibūdinimą visiškai atitinka Kinija.

Taigi, esant tokiai tendencijai regione, D. Medvedevo pagarba universaliai demokratijai gali būti tik sveikintina. Visgi reikia prisiminti, kad kalbos apie ateities demokratiją gerokai skiriasi nuo realybės Rusijoje ir šis skirtumas tik auga.  Vien šiemetiniai pavyzdžiai – nuosprendis Michailui Chodorkovskiui ir prieštaringai vertinamas sprendimas tiesti kelią per Chimki mišką netoli Maskvos – rodo visuomenei, kad tie, kas stos prieš valdantįjį elitą, bus nuslopinti.

Tuo metu, kai D. Medvedevas kalba apie savo tikėjimą penkiais visuotiniais demokratijos standartais, „WikiLeaks“ teigia, kad Rusija tapo virtualia mafijos valstybe. JAV ambasadorius Johnas Beyrle’as praneša, kad „Maskvos miesto valdžios tiesioginiai ryšiai su nusikalstamumu privertė kelis ją pavadinti „nefunkcionalia“. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos Rusijos skyriaus vadovas Michaelis Davenportas teigia, kad Rusija yra „korumpuota autokratija“, o JAV gynybos ministras Robertas Gates’as sako, kad „Rusijos demokratija dingo“. Tokie vertinimai visiškai neprimena D. Medvedevo kalbos Jaroslavyje.

Kodėl D. Medvedevas šalies vidaus ir tarptautinėms auditorijoms skirtose kalbose tvirtina Rusiją esant jauna demokratija? Šiuolaikiniame pasaulyje bet kokiai vyriausybei sudėtinga kalbėti nedemokratiniais terminais. Realiai vyksta kova, kaip interpretuoti demokratijos sąvoką. Jei būtų problema, kaip interpretuoti demokratiją, tai vienas iš įdomiausių D. Medvedevo kalbos aspektų šiais metais būtų, kiek ji signalizuoja, kad Maskva nusprendė pristatyti Rusijos demokratijos su trūkumais viziją kaip universalių demokratinių vertybių, grynų ir paprastų, pavyzdį.

Tiek Rusija, tiek Kinija daugiau bando imtis parazitinio vaidmens Vakarų institucijų ir idėjų atžvilgiu nei pasiūlyti aiškią alternatyvą, nes tokios alternatyvos siūlymas reikštų atsakyti už savo veiksmus. Be to, Kremliaus vadovai yra pernelyg oportunistai, kad plėtotų naujas savo pačių ideologijas. Jie bandė ir suprato, kad tai nėra patrauklu visuomenei, pavargusiai nuo ideologinių komunistinės eros išsikraipymų. Lengviau ir tikslingiau yra kalbėti apie jau egzistuojančią demokratiją. Tai padeda apsisaugoti nuo aršios kritikos, nukreiptos  prieš valstybes, kurios atmeta demokratines vertybes, ir tai padeda nuginkluoti kritikus, išlaikant galimybę, kad rytoj, jei ne šiandien, demokratijos pažadai gali dar tapti tikrove.

Pagal 2010 m. gruodžio 27 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras