Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Klaidinantis A. Lukašenkos įvaizdis

2010 12 31

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paliko nedaug abejonių dėl to, kas valdys šalį po praėjusios savaitės rinkimų. Europos Sąjunga (ES) tikėjosi daugiau demokratijos. O dauguma Baltarusijos gyventojų, gali atrodyti, yra patenkinti status quo.

Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas pirmasis pasveikino „didįjį Europos lyderį“ Aleksandrą Lukašenką su jo perrinkimu ir pavadino Baltarusiją „kilnumo ir gerovės tvirtove Europos viduryje“.

Savo sveikinime Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas minėjo dar vieną auksinį etapą nuostabioje Baltarusijos žmonių istorijoje.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas taip pat išsakė savo sveikinimus ir pažymėjo, kad rinkimai Minske yra vidaus reikalas. Jis įvardijo Baltarusiją kaip vieną iš artimiausių valstybių Rusijai, nesvarbu, koks yra jos politinis lyderis.

Irano prezidentas rinkimus pavadino auksinio tarpsnio pradžia, juk balsavo 7,8 milijono žmonių. Bet ta rinkimų pergalė buvo ne auksinė, o kruvina.  Buvo tikėtasi, kad autoritarinis lyderis liks valdžioje, kai 10 tūkst. piliečių išėjo į Minsko gatves. Bandymas šturmuoti Baltarusijos vyriausybės rūmus nepavyko. Pasirodė tam pasiruošusi slaptoji policija, kuri mušė demonstrantus, areštavo kelis šimtus žmonių, o septyni opozicijos kandidatai į prezidentus buvo išvežti.

A. Lukašenka paaiškino, kad banditai sukėlė masinius neramumus, o savo šalyje jis revoliucijos neleis. Per pagreitintas procedūras jis apie 600 režimo kritikų pasiuntė į kalėjimą, Teisingumo ministerija grasino uždrausti visas partijas, judėjimus ir prekybos susivienijimus, kurių nariai dalyvavo minėtame proteste, nors daug tokių organizacijų jau nebeegzistuoja. Per savaitgalį policija surengė kratas opozicijos aktyvistų namuose ir biuruose.

Tai buvo bjaurus grįžimas į ankstesnius laikus, nelikęs be atgarsio ir Vakarų Europoje. Dvi dienos po rinkimų 27 Europos Sąjungos (ES) šalys narės išsakė nepasitenkinimą Minsko veiksmais. Sausį ES nuspręs, ar atkurti ankstesnes sankcijas Minsko režimui.

Tik praėjusiais metais Briuselio politikai sušvelnino politinę įtampą ir panaikino draudimą diktatoriui A. Lukašenkai ir jo šalininkams patekti į ES. Europiečiai teigė, kad Baltarusija žengė keletą pozityvių žingsnių, išleisdama politinius kalinius ir leisdama veikti dviem opozicijos laikraščiams. Jis buvo pakviestas į ES Rytų partnerystės programos Prahoje atidarymą. Tada Baltarusijoje A. Lukašenka buvo pavadintas legitimiu Europos politikos žaidėju. Bet kaip parodė šie rinkimai, jis toks nėra. Nepaisydamas protestų, jis teigia turintis daugumos žmonių paramą.

Pagal 2010 m. gruodžio 27 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras