Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Haroldas Jamesas. Skola ir demokratija

2011 01 07

Europos Sąjungos (ES) skolų krizė kelia grėsmę ne tik eurui, bet ir demokratijai bei atskaitomybei visuomenei. Šiuo metu pagrindinės Europos nelaimės ir dilemos apsiriboja sąlyginai mažomis valstybėmis – Graikija, Airija ir Vengrija, tačiau atrodo, kad visų jų vyriausybės pažeidė pagrindinius demokratinės sutarties straipsnius.

Besikeičiantis pirmininkavimas ES padėjo atkreipti dėmesį į vieną iš minėtų šalių – Vengriją. Daug kalbama apie joje pakeistus įstatymus, spaudos laisvės ribojimą bei nerimą dėl šalies finansinės padėties. Vengrija turi daug priežasčių jautriai reaguoti į politines skolos pasekmes. Ji vis dar prisimena hiperinfliaciją, atvedusią į komunistų diktatūrą.

ES skolos aritmetika yra neapibrėžta ir nepatikima. Fiskalinė Viduržemio jūros šalių konsolidacija gali tiesiog apgauti ir leisti, nors ir didele kaina, grįžti prie normalių finansinių susitarimų. Bet jeigu rinkos nervingumas tęsis, o palūkanų normos išliks aukštos, skolų našta greitai taps nepakeliama.

Todėl svarbu ES paruošti mechanizmą, kaip skola gali būti sumažinta. Daug ekonomistų kalba apie aritmetinį skaičiavimą šioje situacijoje, bet Europos centrinis bankas neužsidegė tokia idėja. Skola tapo reikšminga tiek politikai, tiek moralei.

Karo metų infliacijos patirtis ir de facto įsipareigojimų nevykdymas XX a. atsakingų finansų temą padarė svarbia naujo Europos konsensuso dalimi. Europos integracijos proceso pagrindas buvo stabilios valiutos svarbos pripažinimas politiniam legitimumui.

Iš tiesų, ES svarbi Prancūzijos ir Vokietijos ašis vienu metu laikėsi kartu dėl įsitikinimo, kad politinė tvarka demokratijoje priklauso nuo to, ar valstybė gali apmokėti savo skolą. Juk ir Hitlerio karas buvo demokratijos pralaimėjimo rezultatas.

Po infliacijos ir nestabilios vyriausybės laikų Šarlis de Golis atkūrė Prancūzijos politinę sistemą ir tautos idėją remdamas ir gindamas valiutos stabilumą. Finansinė revoliucija ėjo šalia teisių atėmimo iš europiečių. Galia buvo perduota technokratiniam elitui. Vyravo užkulisiniai politiniai triukai. Piliečiai skundėsi dėl smunkančio ES institucijų legitimumo.

Iš esmės ES mokesčių mokėtojai turi jausti, kad jie kontroliuoja jiems atskaitingą valdžią. Ir todėl patys rinkėjai nebus priversti atsakyti už klaidas, kurias padarys neatsakingų finansų ir neatsakingos valdžios aljansas.

Pagal 2011 m. sausio 5 d. portalo  www.project-syndicate.org  informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras