Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Valdžios vertikalė Rusijoje

2011 01 13

Ar jiems tai patinka, ar ne, Dmitrijus Medvedevas ir Vladimiras Putinas turi laikytis vienas kito. Ir galima įtarti, kad Rusijos politiniams lyderiams ši pozicija tinka, net jei jų komandos to nepabrėžia. Tokia išvada išplaukia iš 2010 metų įvykių. Vertėtų atkreipti dėmesį į šio tandemo pasisakymus: „D. Medvedevas puikiai atrodo“, „Ne, V. Putinas grįžo ir parodė, kas čia tikrasis viršininkas“. Pažvelgus į šią padėtį logiškai, kitokia išvada neįmanoma.

Žinoma, D. Medvedevą supantys technokratai, liberalioji inteligentija ir demokratinė opozicija norėtų matyti V. Putiną savo noru ar priverstinai atsistatydinusį. Tada jie galėtų pradėti naują reformų bangą, modernizaciją ir iš seno mąstymo išvaduoti demokratizaciją. Tačiau kad ir kokios būtų simpatijos šiam Rusijos elitui, tai nenutiks dėl vienos paprastos priežasties.

Be V. Putino apsaugos įvairūs Rusijos biurokratiniai ir „silovikų“ klanai greitai susilpnins D. Medvedevą ir jo prezidentavimas taps bejėgis. Tai reikštų grįžimą prie chaotiškos ir netvarkingos klanų kovos bei chaoso, susijusio su audringais 1990 metais. Kad ir kokių ketinimų D. Medvedevas turėtų, jis negali suvaldyti šių vilkų.

V. Putino aplinkos „silovikai“ norėtų vėl matyti savo žmogų Kremliuje, kad galėtų ir toliau siekti pelno iš energetikos ir susigrąžinti Andropovo svajonę – sukurti centralizuotą, autoritarinę, vertikaliai integruotą ir vieningą valdžią, kuri valdytų Rusiją taip, kaip jie nori. Nereikia net sakyti, kad daugelis nepritaria tokiai Rusijos vizijai. Ši šalis vis dėlto pasikeitė per paskutinius kelerius metus.

Taip, naftos kaina atsigauna, bet 2008–2009 metų šokai išmokė valdžios elitą per daug nepasitikėti energetika ir žaliavomis, nes tai gali privesti prie periodinių krizių ir nestabilumo – kelio į Brežnevo stagnaciją. Nors šis periodas kartais romantizuojamas, mažai kas nori grįžti į 1970 metų sovietų erą. „Perestroika“ taip pat prisidėjo prie tokios interpretacijos.

Be to, Rusijos pilietinė visuomenė per paskutinius metus tikrai nubudo ir su opozicija nebėra taip lengva susitvarkyti. Tandemo išlaikymas sukeltų keletą problemų. Tai leistų D. Medvedevui būti viešu veidu, V. Putinui stipriai kontroliuojant modernizaciją. Taip pat V. Putinas išliktų nuolatiniu nacionaliniu lyderiu, „silovikų“ valstybės vadovu, o prezidento pasikeitimas nesukeltų didelės traumos.

Išlieka tik V. Putino formalaus vaidmens klausimas (Rusijos ministras pirmininkas, „Vieningosios Rusijos“ lyderis), bet, tiesą sakant, tai nėra labai svarbu.

Pagal 2011 m. sausio 10 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras