Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  ES energetinis dialogas su Rusija: partnerystė ar priklausomybė?

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 04 25

Po plėtros į Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalis išryškėjo didesnė Europos Sąjungos (ES) priklausomybė nuo Rusijos energetikos sektoriuje. Apie 50 proc. visų į ES importuojamų dujų bei apie 30 proc. naftos yra išgaunama Rusijoje. Tuo tarpu, ne per seniausiai Europos Komisija (EK) paskelbė taip vadinamą Europos Sąjungos (ES) energetinės politikos Žaliąją knygą (angl. An European Strategy for Sustainable, Competitive and Secure Energy), kurioje deklaruojami ES energetinės erdvės integravimo ir vidinių saugiklių siekiai. Tačiau žvelgiant į realius ES ir nuo demokratijos tolstančios Rusijos bendradarbiavimo mastus, situacija neatrodo itin palanki. Yra pakankamai prielaidų tvirtinti, jog ateityje Rusija gali užimti dominuojančią poziciją tarp energetikos išteklių tiekėjų į ES šalis. Tačiau, kita vertus, ir pati Rusija yra priklausoma nuo įplaukų į federalinį biudžetą: apie 37 proc. federalinio biudžeto pajamų sudaro įplaukos iš naftos bei dujų eksporto. Galima teigti, kad ES ir Rusija yra abipusiai priklausomos viena nuo kitos: Europa nuo energetikos išteklių importo, o Rusija nuo įplaukų, gaunamų iš eksporto. 

2000 m. aukščiausiu lygiu buvo pradėtas Rusijos ir ES dialogas energetikos tema. Dialogo tikslas – užtikrinti Europos galimybes naudotis Rusijos gamtiniais naftos bei dujų ištekliais bei priklausomybės tarp šių dviejų regionų augimas. Dialogo uždaviniai: ES yra suinteresuota užtikrinti nepertraukiamą energetikos išteklių tiekimą, tuo tarpu Rusija yra linkusi pritraukti užsienio investicijas bei turėti galimybes išeiti į ES bei pasaulio rinkas. Esamuoju laiku Rusija tapo vienintele ir pačia svarbiausia energetikos išteklių tiekėja Europos Sąjungai. Kai kurie analitikai teigia, kad galima įžvelgti tam tikras rizikas, nes ES tampa vis stipriau priklausoma nuo gamtinių išteklių importo iš Rusijos ir įtakoja lankstesnę ES poziciją bei nuosaikią kritiką Rusijos vidaus ir užsienio politikos atžvilgiu.

Rusijos energetikos strategija

2000 m. Rusijos vyriausybė patvirtino pagrindines energetikos strategijos gaires iki 2020 m. Pagrindinis Rusijos energetikos strategijos tikslas – sustiprinti Rusijos energetikos politiką ir įtvirtinti Rusijos pozicijas globalioje energetikos rinkoje, padidinti Rusijos energetikos sektoriaus eksportą bei užtikrinti Rusijos įmonių patekimą į užsienio rinkas. Energetikos sektorius, be abejo, turi įtakos Rusijos užsienio politikai, ypatingai išnaudojant šalies geografinę bei geopolitinę padėtį. Tarptautinė Rusijos politika yra tampriai susijusi su eksportuojamais energetikos resursais, ryškiu dalyvavimu kitų valstybių energetikos rinkose, siekiant kontroliuoti energetikos resursus bei energetikos infrastruktūrą tose šalyse, taip pat su užsienio investicijų pritraukimu į Rusijos rinką ir santykių plėtojimu su kaimyninių šalių energetikos sektoriuje veikiančiomis įmonėmis. Rusija stengiasi sukurti vieningą energetikos erdvę posovietinėse šalyse. Baltijos šalių tarpe kompanija „Gazprom“ vienintelėje Lietuvoje turi mažiausią akcijų skaičių.

Gazpromo valdomos posovietinėje erdvėje esančios įmonės 

Šalis

Įmonė

Veikla

Akcijų paketas

Estija

Eesti Gaze

Distributorius

37 proc.

Latvija

Latvijas Gaze

Distributorius

34 proc.

Lietuva

Lietuvos Dujos

Distributorius

25 proc.

Armėnija

ZAO ArmRosgazprom

Dujų eksploatacija

45 proc.

Kazachstanas

ZAO KazRosGaz

Naftos gavyba

50 proc.

Kirgizija

AO Kyrgyzneftgaz

Dujų ir naftos eksploatacija

85 proc.

Moldova

AO Moldovagaz

Dujotiekio operatorius

50 proc.

Ukraina

SP RosUkrEnergo

Dujotiekio operatorius

50 proc.

Rusija kaip ekonominis ES partneris

Esamuoju laiku Rusija yra labai svarbus ekonominis ES partneris. Dvišalė prekyba tarp abiejų šalių 2004 m. sudarė 96,55 mljr. eurų. Apie 60 proc. įplaukų Rusija gauna iš energetinių išteklių eksporto, o didžiausią įplaukų dalį sudaro išteklių pardavimas ES. Didėjančią ES priklausomybę nuo Rusijos ateityje gali lemti mažėjanti energetinių išteklių gavyba iš Šiaurės jūros. Iki 2030 m. ES rengiasi importuoti apie 70 proc. energetinių išteklių iš Rusijos

Rusija valdo 30 proc. pasaulio dujų ir 10 proc. naftos rezervų. Energetikos monopolistas Rusijoje – bendrovė „Gazprom“ valdo 25 proc. pasaulinių dujų rezervų bei gamina 94 proc. Rusijos dujų, kurias į pasaulines rinkas tiekia tranzito būdu per Ukrainą bei Baltarusiją. Kompanijos išgaunama produkcija savo kiekiu lenkia Iraką ir Kuveitą bei šiek tiek atsilieka nuo Saudo Arabijos bei Irano. Kasdienė „Gazprom“ produkcija sudaro 10,3 mlj. naftos barelių, o visos Rusijos naftos eksportas per parą sudaro 7 mlj. barelių. Apie 85 proc. produkcijos yra tiekiama į ES.

ES ir Rusija yra suinteresuotos glaudžiu bendradarbiavimu energetikos srityje. Bendradarbiavimas skatinamas įdiegiant lygiavertes dalyvavimo energetinėje politikoje sąlygas. Siekiama liberalizuoti dujų rinką, sudaryti palankias sąlygas prisijungti prie energetikos išteklių transportavimo sistemos. Gerinamas investicinis klimatas Rusijoje, kad ateityje galima būtų pritraukti kuo daugiau užsienio kompanijų į Rusijos rinką. Yra keliama Rusijoje išgaunamos naftos produkcijos kokybė. Taip pat yra vykdomi abipusiai naudingi projektai, tokie kaip Šiaurės Europos dujotiekis, gamtinių dujų sektoriaus Shtokhman išvystymas, naftotiekio Jamala-Družba įjungimas į tinklą bei naftotiekio Burgasa-Aleksandropolis projektas.

Šiaurės Europos dujotiekis gali būti pavyzdžiu ES ir Rusijos konsensuso energetikos politikos srityje. Minėto dujotiekio projektą inicijavo buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Galima tik pakartoti, jog po kadencijos pabaigos G. Šrioderis tapo Šiaurės Europos dujotiekio bendrovės vadovu. Rusija stengiasi atsisakyti priklausomybės nuo tranzitinių šalių ir energetinių išteklių eksporto logistiką stengiasi organizuoti per Rusijos uostus ar Rusijos kontroliuojamus dujotiekius bei naftotiekius. Rusijos koncernas „Transneft“ yra pareiškęs, kad Rusija turi unikalią galimybę būti nepriklausoma naftos transportavimo srityje, nes turi priėjimą prie Baltijos jūros, Juodosios jūros ir Ramiojo vandenyno. Kodėl tuomet Rusija turėtų naudoti tranzitą? Šiaurės Europos dujotiekis turi driektis Baltijos jūros akvatorija nuo Vyborgo iki Vokietijos pakrantės, apeidamas tranzitinių valstybių teritorijas. Yra planuojama, kad dujotiekio atšakos gali būti nutiestos į Didžiąją Britaniją, Švediją ir Suomiją. Baltijos šalys ir Lenkija liko didžiojo projekto nuošalyje.

ES finansuojamos programos pritaikomos Rusijos energetikoje

2004 m. Rusijos Dūmai pritarus Kioto protokolo ratifikavimui, nuo 2005 m. sausio mėn. Europos Komisija (EK) Rusijai teikia techninę pagalbą per programą TACIS. Kitas Sąjungai svarbus aspektas – saugus naftos ir naftos produktų transportavimas iš Rusijos. ES valstybes nares ypač neramina naftos transportavimas jūriniais keliais. Išvada ta, jog ES spaudžia, kad Rusija pradėtų įgyvendinti Tarptautinės Laivybos Organizacijos (TLO) standartus.  ES taip pat siūlo Rusijai dalyvauti programoje GALILEO, su kurios pagalba būtų modernizuota satelitinė Rusijoje veikianti GLONASS navigacijos sistema, kuri skirta energetikos sektoriaus tyrimams, vystymui, transportavimui bei monitoringui. Remiantis GALILEO programos tikslais, iki 2008 metų turėtų būti sukurta vieninga satelitinė navigacinė sistema. Apjungus GALILEO bei GLONASS sistemas bus galima greitai nustatyti naftos ar dujų nutekėjimo atvejus ir užsiimti nelaimingų atsitikimų prevencija.

Nepaisant penkių sėkmingų bendradarbiavimo metų tarp ES bei Rusijos, galima teigti, kad dvišaliai santykiai energetikos srityje priklauso nuo tolimesnių išsamesnių ES ir Rusijos derybų tokiose srityse kaip ekonomika, saugumas, teisė bei moksliniai tyrimai. Tačiau, kita vertus, dvišaliai Rusijos santykiai energetikos srityje su atskiromis ES valstybėmis narėmis dominuoja virš bendros ES politikos Rusijos atžvilgiu. Yra akivaizdi Baltijos šalių priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų ir naftos išteklių, kurią Rusija gali ketinti išnaudoti ekonominiams bei politiniams tikslams pasiekti. Išvada – daug optimizmo sukėlusi Žalioji knyga turėtų būti kuo greičiau papildyta konkrečiais veiksmų planais, pagrįstais realia parama Rytinėje energetikos erdvėje esančioms ES šalims.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras