Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Ar Rusijos turtingieji ir galingieji pavargo nuo V. Putino?

2011 01 14

Rusijoje daugėja verslininkų, intelektualų ir netgi biurokratų, kurie pavargo ne tik nuo įsakmaus Vladimiro Putino tono, bet ir (galbūt net labiau) nuo krypties trūkumo jo vadovavime. Vieniems labiausiai nepatinka mokesčių verslui padidinimas, kuris gali turėti neigiamo poveikio lėtam Rusijos atsigavimui, kitiems nerimą kelią sugadinta V. Putino reputacija Vakaruose, kur jo vardas tiesiogiai siejamas su defektyvios demokratijos režimu, užterštu nesuvaldoma korupcija. Galų gale daugeliui (nuo populiarių rašytojų iki daugumos politinių mūšių veterano Anatolijaus Čiubaiso) lemiamas momentas buvo griežtas nuosprendis Michailui Chodorkovskiui ir Platonui Lebedevui sufalsifikuotoje teismo byloje.

Akivaizdi alternatyva varginančiam „nacionaliniam lyderiui“ galėtų būti šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris prisistato kaip nuovokus modernizatorius, turintis tarptautinių ryšių. Mažiausiai trim atvejais V. Putinas smogė D. Medvedevo įkvepiančiam pasirodymui. Verdiktas M. Chodorkovskiui ir P. Lebedevui buvo stiprus smūgis, ypač kai D. Medvedevas peikė V. Putiną dėl jo reiškiamos tvirtos nuomonės apie vykstantį teismo procesą. Kitas pažeminimas buvo Boriso Nemcovo areštas (kuris greitai buvo nuteistas 15 dienų kalėjimo) po teisėto opozicijos mitingo gruodžio 31 d. Šis areštas panašus į atsaką D. Medvedevo B. Nemcovo, kaip gerai žinomo politiko, pripažinimui. Galų gale D. Medvedevas trijų pagrindinių TV kanalų vadovams nurodė, kad jų pateikiamos naujienos „neturėtų įspūdingai skirtis nuo to, ką mes skaitome internete“. Visgi TV kanaluose nė žodžiu nebuvo užsiminta apie B. Nemcovo įkalinimą, o rusų tinklaraščiuose  buvo pilna pasipiktinusių komentarų.

Be D. Medvedevo sąžiningumo ir valdžios kompromitavimo V. Putinas siekia priartėti prie liaudies: Kalėdas jis sutiko mažoje kaimo bažnyčioje, kur buvo pakrikštyti jo tėvai. Šios viešųjų ryšių akcijos tikslas buvo atnaujinti elektorato paramą, bet šalies premjeras svyruojančiam elitui siekia parodyti, kad jis yra vienintelis, galintis bendrauti ir, svarbiausia, kontroliuoti minią. Ši žinutė buvo aiškiai pasiųsta, kai V. Putinas susitiko su futbolo sirgaliais po nacionalistinių riaušių Maniežo aikštėje, kurios išgąsdino Maskvos elitą.

Egzistuoja aiškus prieštaravimas tarp optimistinės oficialios retorikos dėl krizės įveikimo ir V. Putino meistriško baimės faktoriaus naudojimo. Elitas mano, kad reikia tvirtos rankos, tačiau turi priežasčių abejoti, ar dabartinis šalies premjeras vis dar turi tai, ko reikia. V. Putino autoritetą kariuomenėje pakirto skausmingos ir blogai valdytos reformos, o teisėsaugos sistema taip sužlugdyta korupcijos, kad vargiai susitvarkytų su bręstančiu nepasitenkinimu. Netgi specialiosios tarnybos, kurios buvo solidi V. Putino parama, šiuo metu labiau susirūpinusios savo veiklos interesais ir buvo diskredituota juokingu šnipų skandalu JAV.

Ant kozirio, kurį vis dar V. Putinas laiko arti savo krūtinės, yra užrašyti du žodžiai: „Kas kitas?“. Šalia D. Medvedevo Rusijos politinės hierarchijos etalonas iš tikrųjų vargiai yra „juodųjų arklių“ arklidės. Sergejus Ivanovas yra pažymėtas kaip pralaimėtojas nuo 2007 m. rinkimų, Aleksandras Chloponinas yra užsiėmęs beviltiška Šiaurės Kaukazo stabilizavimo užduotimi, Sergejus Sobianinas neužsidirbo jokių taškų kaip Maskvos meras, o Igoris Šuvalovas yra atsakingas už kylančias sąnaudas komunalinių paslaugų sektoriuje.

Biurokratijoje yra stiprus nenoras siūbuoti politinę valtį šiuose neramiuose vandenyse, ypač kai įvykiai Minske priminė, kad visos spalvotosios revoliucijos buvo sukeltos rinkimų. Tai reiškia, kad V. Putinas gali numoti ranka į pasipiktinimą aukštesnės viduriniosios klasės bei į susierzinimą aukštesniuose sluoksniuose ir pertvarkyti vadovavimą, kaip jam pasirodys tinkama.

Pagal 2011 m. sausio 10 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras