Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  J. M. Barroso bando pabėgti iš A. Merkel šešėlio

2011 01 20

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pyksta ant Europos Komisijos prezidento Jose Manuelio Barroso dėl bandymų perimti euro krizės valdymą ir siūlymų padidinti Europos Sąjungos (ES) pagalbos fondą. J. M. Barroso pasiūlymas atspindi jo norą išsilaisvinti nuo A. Merkel. Ir jam tai pavykdavo. J. M. Barroso buvo laikomas vienu galingiausių pasaulio politikų ir su juo atitinkamai elgtasi. Politikas buvo tarsi Europos ministras pirmininkas. Net Azerbaidžane J. M. Barroso laikytas svarbiu veikėju.

Vis dėlto po paskutinės spaudos konferencijos Briuselyje J. M. Barroso buvo peikiamas kaip kaprizingas mokinys. Jis pasiūlė išplėsti euro pagalbos fondą. Vokietijos kanclerė A. Merkel atkirto, kad šiuo metu to negalima net svarstyti, nes padėtis turi nurimti. Ji nenori, kad finansų rinkos nuolat susidurtų su euro krize. Štai kodėl ji atvirai pyksta ant J. M. Barroso. Tačiau šis neplanuoja pasiduoti. Jis liepė savo Komisijai sugalvoti išsamų planą, kaip veiks pagalbos fondas.

Smūgis A. Merkel ir kitiems vyriausybės lyderiams, įgyvendinusiems su krize susijusią politiką, yra tai, kad Vokietijos ES energetikos komisaras Guntheris Oettingeris taip pat remia savo Briuselio vadovą. „Pasisakymų apie euro krizę gausa turėtų sumažėti, – sakė jis portalui „Spiegel“. – Briuselis yra už ją atsakingas ir J. M. Barroso turi išjudinti reikalus“. Tokie komentarai suerzino A. Merkel. Juk būtent ji ir išsiuntė minėtąjį komisarą į Briuselį.

Europos laukia kova, per kurią bus stengiamasi išsaugoti eurą. Iki šiol atskiros euro zonos valstybės tiesiog kivirčijosi vienos su kitomis. Bet dabar J. M. Barroso ėmėsi valdyti. Žmogus, savo reputacija žinomas daugiau kaip katė negu tigras, staiga panoro tapti euro išgelbėtoju.

J. M. Barroso ir A. Merkel atsidūrė priešingose barikadų pusėse. Į jų kovą žiūrima kritiškai ir su nerimu. Sudėtingiausia yra ES piliečių padėtis, nes jie, ypač Graikijoje, nerimauja dėl savo gyvenimo standartų ir dažnai protestuoja. Svarstymai neaplenkia ir finansų rinkų. Jeigu jos pajus, kad europiečiai nesuvaldo savo problemų, ištisos valstybės gali susvyruoti, o euras – žlugti. Tokiomis sąlygomis kyla klausimas, ar Europos demokratija gali funkcionuoti, kai reikalai taip klostosi.

Kova dėl galios tarp Briuselio ir Berlyno jau prasidėjo. Prasideda ir nauja fazė Europos integracijoje. Dedami pamatai kai kurių ES narių biudžetui planuoti. Biudžetų pasiūlymai turi būti pateikti Briuseliui, kad būtų įvertinti. Tai reiškia daugiau galios Komisijai ir Europai, taip pat mažą žingsnį bendros mokesčių politikos kryptimi.

„Perskaitykite dokumentą, – didžiuodamasis žurnalistams teigė J. M. Barroso. – Tai ne šiaip sau diplomatinis uždavinys, jis yra aiškus ir ryžtingas.“ Nors jis nepažadėjo per daug, Berlynas neliko patenkintas. Išgirdusi, ką pasakė J. M. Barroso, A. Merkel supyko. Apskritai ji neturi nieko prieš išplėstą pagalbos fondą, ypač tol, kol jis reikalingas, tačiau mano, kad tokie pareiškimai padaryti ne laiku. Ji bijo, kad J. M. Barroso planai į rinkas gali vėl įnešti sumaišties ir baimės.

Paklaustas, ar jis supranta A. Merkel kritiką, J. M. Barroso šiek tiek pagalvojo ir nusišypsojo. „Vokietija yra didžiausia euro zonos ekonomika, tiesą sakant, ir ES, – sakė jis. – Aš suprantu Vokietijos padėties euro krizėje specifiką“.

Tokia buvo diplomatinė pradžia. Tačiau buvo parodytas ir nusivylimas. Jis sakė, kad padarė daug dalykų, kuriems A. Merkel pritarė. O anksčiau minėtas dokumentas reikalauja griežtos šalių narių biudžeto konsolidacijos.  J. M. Barroso atsisako nusileisti, nors A. Merkel to ir norėtų. Jis laiko Vokietijos kanclerės kritiką nepagrįsta. Juk nekalbama vien tik apie Vokietijos pinigus. Esmė ta, kad valstybės narės turėtų garantijas, o pagalbos fondas – patikimumą finansų rinkose.

Pagal 2011 m. sausio 17 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras