Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Olga Gricenko. Latvijos valdžia kratosi buvusio Maskvos mero ir jo pinigų (1)

2011 01 21

Latvijos vidaus reikalų ministerija ieško pagrindimo, kodėl Maskvoje prezidento D. Medvedevo atstatydintas Rusijos sostinės meras Jurijus Lužkovas negalėtų įsikurti Baltijos valstybėje.

Vietinė žiniasklaida pranešė, kad J. Lužkovas 2010 m. pabaigoje Latvijos ambasadai Rusijoje pateikė reikiamus dokumentus dėl leidimo gyventi Latvijoje išdavimo. Juose nurodyta, kad Latvijoje turi nekilnojamojo turto ir į  „Rietumu banka“ yra investavęs apie 11,5 mln. rub., dėl to, pagal neseniai priimtą įstatymą, turi teisę kreiptis dėl leidimo gyventi šalyje.

Latvijos VRM suskubo ieškoti priežasčių, kodėl J. Lužkovas negalėtų gyventi Latvijoje. Latvijos VRM vadovė Linda Murniecė pranešė, kad tikrinami J. Lužkovo investicijų į „Rietumu banka“ finansiniai šaltiniai, ir pridūrė, kad prie tikrinimo prisidėjo valstybės saugumas, taip pat Rusijos institucijos, todėl mano, kad pono Lužkovo prašymas dėl leidimo gyventi Latvijoje nebus patenkintas.

Pagal Latvijos įstatymus tokie prašymai nagrinėjami iki keturių mėnesių.

Partijai  „Santarvės centras“ atstovaujantis Latvijos Seimo užsienio reikalų komisijos sekretorius Sergejus Mirskis spėjo, kad VRM J. Lužkovo personą įvertintų kaip keliančią grėsmę šalies saugumui.

„Yra nepageidaujamų asmenų sąrašas, kurių valdžia stengiasi neįsileisti į Latviją“, – pasakė S. Mirskis Rusijos leidiniui ir pabrėžė, kad J. Lužkovo atveju „tai būtų labai didelis klausimas.“ „Kai per savo paskutinę viešnagę Rygoje Lužkovas pareiškė, kad rusų kalbą reikia padaryti antrąja valstybine kalba, tai mūsų dešiniuosius politikus šokiravo“, – paaiškino Latvijos parlamentaras, inicijavęs įstatymą, kuris suteikė teisę gauti leidimą gyventi Latvijoje į ją investavusiesiems.

Pagal 2011 m. sausio 17 d. „Vzgliad“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras