Per Kinijos prezidento Hu Jintao vizitą Vašingtone JAV prezidentas Barakas Obama sveikino santykius su Kinija ir teigė, kad abiejų valstybių sėkmė priklauso viena nuo kitos ir jos labiau klestės bei bus saugesnės, kai bendradarbiaus.

Per vizitą B. Obama taip pat iškėlė keblų žmogaus teisių klausimą. Kinijos prezidentas teigė, kad bendradarbiavimas turi būti pagrįstas abipuse pagarba, šalys turi gerbti viena kitos raidos kelius. Tikimasi, kad abu lyderiai derybose aptars svarbius klausimus nuo valiutos iki prekybos, nuo gynybos iki saugumo. Be to, JAV pareigūnai atskleidė, kad su Kinija buvo pasirašytas 45 mlrd. JAV dolerių vertės eksporto sandoris.

BBC korespondento Vašingtone teigimu, JAV administracija pasistengė, kad vizitui netrūktų pompastikos – Kinijos prezidentas buvo pasitiktas su visokeriopu kariniu pagerbimu.

Savo kalboje B. Obama minėjo 1979 m. Džimio Karterio susitikimą su Kinijos vadovu Den Siaopinu (Deng XiaoPing), per kurį buvo normalizuoti abiejų šalių santykiai po 30 metų įšaldymo. Jis teigė, kad dabartinis vizitas padės pagrindą ryšiams ateinantiems 30 metų. Visgi B. Obama paminėjo žmogaus teises. Jis teigė, kad visuomenės yra harmoningesnės, valstybės sėkmingesnės ir pasaulis teisingesnis, kai visų tautų ir žmonių teisės ir pareigos yra palaikomos. Atsakydamas Hu Jintao teigė, kad bendradarbiavimas tarp abiejų šalių įvairiose srityse davė „vaisingų rezultatų“ ir santykiai „pasiekė naują pažangą“. Kartu jis pridūrė, kad kaip partnerių abiejų šalių bendradarbiavimas turėtų būti grįstas abipuse pagarba.

Kai Kinijos prezidentas pietavo, šalia Baltųjų rūmų stovėjo aktyvistai su plakatais, raginančiais JAV prezidentą perspėti Hu Jintao apie Kinijos žmogaus teisių pažeidimus. Kinijoje transliuojant apie šalies prezidento vizitą Vakarų televizijų reportažuose vietos, kur rodomos protestuotojų minios, buvo užjuodintos. JAV nori bendradarbiauti, tačiau pradeda griežčiau kalbėti apie Pekino valiutos kurso valdymą ir paramą Šiaurės Korėjos režimui.

JAV valstybės sekretorė H. Klinton teigė, kad Amerika ir Kinija buvo „kritinėje padėtyje, sprendžiant, kokiu būdu gali būti geri bendradarbiaujantys santykiai tarp abiejų šalių“. Ji per interviu Kinijos televizijai pridūrė tikinti, kad JAV ir Kinijos vyriausybėms bei žmonėms reikia dirbti kartu, siekiant išspręsti problemas abiem pusėm naudingai. H. Klinton teigė, kad kaip dvi didžiausios pasaulio ekonomikos JAV ir Kinija turi ypatingų įsipareigojimų tokiais klausimais kaip branduolinių programų Irane ir Šiaurės Korėjoje keliama grėsmė pasauliniam stabilumui ir poreikis suderintam atsakui į klimato kaitą. Ji pridūrė, kad šalys toliau turės nesutarimų, bet jie neturėtų kliudyti sprendžiant kitus svarbius klausimus. Skirtinguose interviu JAV televizijai JAV valstybės sekretorė teigė, kad kai kurie Kinijos subjektai nesilaikė JTO sankcijų Iranui dėl branduolinės programos ir JAV labai stipriai spaudė Pekiną šiuo klausimu.

Korespondentai teigia, kad abi pusės supranta, kodėl paskutiniais metais buvo įtempti santykiai – juanio kursas, didelis prekybos atotrūkis, žmogaus teisės ir JAV ginklų pardavimai Taivaniui. Be to, JAV nerimauja dėl augančios karinės Kinijos galios.

Pagal 2011 m. sausio 19 d. BBC informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.