Jungtines Valstijas ir toliau skaldo karšti debatai apie 2007–2009 metų finansų krizės priežastis. Kyla klausimas, ar dėl jų reikėtų kaltinti vyriausybę, jeigu taip – kokia prasme? Gruodžio mėnesį respublikonų mažuma Finansų krizės tyrimo komisijoje (FCIC) prisidėjo prie prevencinio skirtingų nuomonių naratyvo. Remiantis šia grupės nuomone, buvo vykdoma klaidinga vyriausybės politika, sutelkta į tai, kad gana neturtingi žmonės įsigydavo vis daugiau butų, o paskui juos tekdavo įkeisti.

Toks požiūris gali sulaukti didelės paramos, ypač respublikonų kontroliuojamuose Atstovų rūmuose, ir apskritai artėjant 2012 metų prezidento rinkimams. Bet ar rašydami FCIC respublikonai turi įrodymų savo teiginiams paremti? Kyla klausimas, nejaugi tikrai neturtingi žmonės Jungtinėse Valstijose yra atsakingi už sunkiausią visuotinę krizę? Bet ar yra įrodymų, kad Jungtinių Valstijų politikai sureagavo į mažesnes pajamas gaunančių rinkėjų preferencijas ir siekius? Tokiais prioritetais Jungtinių Valstijų politinis elitas dalytis nustojo.

Galima aptarti ir pajamų paskirstymo klausimą. Egzistuoja požiūris, kad pajamos yra gerai, daugiau pajamų yra dar geriau, o nevaržomos pajamos – geriausia. Čia yra akivaizdus rezultatas: santykinai neturtingų žmonių balsai ir interesai nedaug tereiškia Amerikos politikai.

Privatus sektorius nori, kad finansinės taisyklės būtų sušvelnintos, ir yra pasirengęs to siekti. Čia kertinis žodis yra inovacija, kurią remia dideli investuojantys bankai. Ir, tiesą sakant, minėtoje situacijoje daugiau veikė Volstryto žaidėjai, o ne įsiskolinę namų savininkai. Pajamos Jungtinėse Valstijose per paskutinius 40 metų pasidarė dar nelygesnės. Kito ir atlyginimų paskirstymų dinamika. Iš finansinių inovacijų daugiausia laimėjo ne neturtingieji (ir net ne vidurinioji klasė), bet turtingieji – žmonės, kuriems ir taip daug mokama.

FCIC respublikonai rodo pirštu į „Fannie Mae“, „Freddie Mac“ ir kitas vyriausybės remiamas įmones ir iniciatyvas, palaikiusias paskolas būstams, suteikdamos įvairių rūšių garantijas. Jie teisūs, parodydami vyriausybei, kas buvo daroma klaidingai, tačiau tai nėra pernelyg didelis reguliavimas. Priešingai, dėl 30 panaikinto valstybės finansinio reguliavimo metų susidarė siaura privataus sektoriaus elito grupė.

Neigiami aspektai stumtelėjo likusią visuomenės dalį, ypač santykinai neišsilavinusius, mažai uždirbančius, kurie dabar prarado savo namus, darbus, lūkesčius, susietus su savo vaikais, ir kitus dalykus. Šie žmonės krizės nesukėlė, bet už ją mokėti tenka jiems.

Pagal 2011 m. sausio 19 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.