Indijos valstybė savo teritorijos dydžiu, populiacijos kiekiu, strategine geografine pozicija, paskutiniu dešimtmečiu įvykusiu ekonominiu progresu bei tolimesniu ekonominiu potencialu ir iki tam tikro lygio savo kariniu vystymusi pradeda užimti lemiamą poziciją Azijos regiono galių balanso arenoje.

Šaltojo karo metu Indijos valstybė tarptautiniame lygmenyje tebuvo traktuojama kaip Maskvos instrumentas, siekiant įkurti SSRS hegemoniją Pietų Azijos regione arba kontroliuoti Kiniją. Bet, I. Gandžio dėka, įvykusi politinė Indijos konsolidacija, reformos žemės ūkio sektoriuje, eliminuojant maisto produktų importo priklausomybę, Indijos politikos vykdytojų suvokimas apie būtiną šalies industrinį progresą, Bangladešo kaip draugiško ir demokratinio kaimyno atsiradimas, Indijos pastangos sunormalizuoti santykius su Pakistanu ir šios valstybės reikšmės sumažėjimas iki vidutinės islamistinės valstybės – visa tai rodo, jog Indija tampa principine galia Pietų Azijoje ir nebegali būti ignoruojama nei buvusių supergalybių, nei Kinijos, Japonijos ar kitų Azijos šalių. Pasaulio didžiosios valstybės jau įvertino šį išryškėjusį Indijos vaidmenį – tiek JAV, tiek Rusija ar Kinija stengiasi susisaistyti su šia šalimi įvairiais strateginiais ryšiais (žr. straipsnį „Indijos-Rusijos-Kinijos trišalė sąjunga Rusijos strategijoje“).

Strateginiai Indijos tikslai

Buvęs Indijos karinių pajėgų brigados generolas V. K. Nair, vadovavęs Indijos strategijos kūrimui, 2001 metais pareiškė, jog Indija turi parengti ilgalaikę strategiją, kuri ne tik užtikrintų šalies gyvybinių interesų saugumą, bet taip pat atspindėtų besivystančią situaciją Azijos regione, t.y. siekiama vykdyti ne tik pasyvią ar reaktyvią Indijos politiką. Šiandieninėje Indijos strategijoje išryškėja tokios pagrindinės taktinės kryptys: didinti ekonominę ir karinę galią bei siekti tapti pagrindinė Azijos regiono politine žaidėja, o ne tik dominuojančia galia P. Azijos subkontinente. Todėl ir Indijos politika Azijos regiono atžvilgiu naudoja visus galios instrumentus: ekonominės, diplomatinės ir karinės galios. Ekonominis pajėgumas akivaizdžiai toliau progresuoja. Karinio pajėgumo instrumentai yra tiesiogiai naudojami Indijos karinės galios projekcijoje ir parduodant ginklus bei teikiant saugumo paslaugas svarbiausioms valstybėms Azijos regione. Indijos diplomatijos lygmenyje taip pat realizuojama serija regioninių ir beveik aljansinių santykių su pagrindiniais galios vienetais ir dažnai tais, kurių pačių interesai kertasi vienas su kitu, išskyrus Centrinės Azijos atžvilgiu: Izraeliu, Iranu, JAV.

Indijos strategija, projektuojant jos įtaką ir galią Centrinėje Azijoje, kyla iš įvairių faktorių, o ne vien tik iš jos žemo intensyvumo karo su Pakistanu: t.y. energetinių poreikių, karinės galios vystymo, potencialaus konkurento, palaikančio draugiškus santykius su amžinu Indijos priešu Pakistanu, Kinijos galios augimo. Todėl Indija atvėrė savo karines gamyklas užsienio investuotojams (2006 m. kovo mėn. branduolinių technologijų vystymo sandėris su JAV) ir pradeda vystyti bendros gamybinės produkcijos sandėrius ne vien tik su Rusija.

Planuojami Indijos „didžiavalstybiniai“ tikslai turi turėti ir atitinkamą realizacijos pagrindą, t.y. atitinkamą valstybės galią. Anot Kenneth‘o Waltz‘o, valstybės galia gali būti apibrėžiama kaip „apimtis, kuria viena valstybė įtakoja kitą daugiau, nei ši įtakoja pirmąją“. Valstybės galia šiuo aspektu gali būti suprantama kaip jos galimybių kombinacija įtakoti kitas elgtis taip, kaip ši to nori. Ir atvirkščiai, atsilaikyti prieš nepageidaujamą kitų valstybių įtaką. Teigiama, jog Indija šiandieną stokoja šios galios ir negali priversti kitų valstybių paklusti Indijos poreikiams, bet gali pasinaudoti kitų valstybių pagalba (Rusijos, Kinijos arba JAV), siekiant strateginių tikslų realizacijos.

JAV vaidmuo Indijos strateginių tikslų realizacijoje

Indijos geostrateginė situacija diktuoja, jog pirminis saugumo politikos tikslas turi būti geri santykiai su kaimyninėmis šalimis ir šalimis, kurios formuoja Indijos „išplėsto saugumo horizontą“. Partnerystės santykių perspektyvos su Kinija ir Rusija jau aptartos straipsnyje „Indijos-Kinijos-Rusijos trišalė sąjunga Rusijos strategijoje“. Indijos vykdomos politikos pragmatizmas diktuoja, jog ji pasirinko bendradarbiavimo partneriu JAV ne dėl to, kad nuo minėtų Rusijos ir Kinijos šalių ją skiria realiai egzistuojanti demokratinė santvarka, bet akivaizdus ekonominis ir politinis JAV įtakos potencialas, realizuojant savosios strategijos tikslus: užtikrinant saugumo, ekonominius, energetinių išteklių tikslus, tapimą Saugumo Tarybos nare.

Paskutiniu metu akivaizdi JAV parama Indijai keičia ir dar keis geopolitinį regiono balansą. Minėtas branduolinių technologijų vystymo sandėris vertinamas kaip dvigubų JAV standartų demonstracija. Iš vienos pusės sankcionuojant Indijos branduolinio apsiginklavimo programą ir tuo pačiu grasinat Iranui potencialiomis karinėmis atakomis, jei šis negalės įrodyti negaminantis branduolinio ginklo. Pačiai Indijai šis sandėris puikiai pasitarnaus ekonomikos paspartinimui bei šios valstybės desperatiškiems naujų energijos šaltinių poreikiams.

JAV šis sandėris tėra pragmatiškas noras padėti Indijai, kai ši vis su didesniu pagreičiu kyla kaip globali nauja pasaulio galia. Akivaizdu, jog JAV reikalingi „specifiniai“ santykiai su Indija Azijos regione, kokie buvo su Europa XX a. Kodėl kandidatu pasirinkta Indija? JAV reikalingas partneris, galintis dalintis visais rūpesčiais dėl Kinijos, bet netapti potencialia grėsme pačiai JAV. Nuo 1962 m. vyravę „atsargūs“ Indijos santykiai su Kinija, nepaisant paskutinių tarpusavio ekonominių sandėrių ir atsižvelgiant į sparčiai besiklostančią draugystę su JAV, gali puikiai realizuoti JAV taktinius žingsnius. Indija yra ir puikus demokratijos pavyzdys pasauliui: šalis su 1,1 mljr. gyventojų vadinama didžiausia demokratija pasaulyje.

***

Šiandieną Indija yra akivaizdžiai auganti globali jėga. Vien jos vidurinė socialinė klasė yra visos JAV populiacijos dydžio. Indija yra viena greičiausiai augančių pasaulio ekonomikų, kurios progresą simbolizuoja moderniausios kompiuterinės technologijos. Šios priežastys yra pakankamos JAV prezidentui G. Bush‘ui atkreipti atitinkamą dėmesį į šią valstybę. Nors ir susirūpinęs Indijos įtaka JAV ekonomikai, bet akivaizdžiai šie santykiai yra daugiau nei ekonominiai. Po Pekino, Delis yra įvardijamas sekančia globalizacijos jėgainė Azijos regione. Pati Indija nestokoja globalių ambicijų bei pasižymi didžiai veržlia ir siekiančia tikslų viduriniąja klase. Tik laikas parodys, kiek ilgai ši valstybė vykdys pasirinktą bendradarbiavimo politiką ir kada pradės keisti partnerius arba vykdyti savarankišką „didžiavalstybinę“ politiką.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.