Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Tariama ir tikroji ESBO reikšmė ir įtaka (3)

Jurgita Laurinėnaitė
2011 01 31

„Mūsų susitikime turėtų būti paskelbtas ambicingas Veiksmų planas – pabrėžiu – Veiksmų! – ir jis turi tapti vadovu į ESBO ateitį“, – Kazachstano sostinėje Astanoje pernai gruodį kalbėjo Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy. Šie žodžiai buvo pasakyti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovų susitikime, surengtame po daugiau kaip dešimties metų pertraukos. Deja, susitikimas nesibaigė jau iš anksto vadinto istoriniu Veiksmų plano pasirašymu. Organizacijos nariams nepavyko susitarti nei dėl naujų ESBO tikslų ir priemonių tiems tikslams įgyvendinti, nei dėl valstybėse narėse vykstančių įšaldytų konfliktų atomazgos priartinimo, nei dėl ateities iššūkių plataus ESBO regiono saugumui. ESBO Veiksmų planas įšalo pats, taip sukeldamas daug diskusijų apie 56 valstybes vienijančios organizacijos efektyvumą.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas tikėjosi būti įrašytas organizacijos metraščiuose, tačiau jo šaliai pavyko pasiekti ESBO narių sutarimą tik dėl Astanos deklaracijos paskelbimo. Nors teigiama, kad deklaracija ir apskritai visas vadovų susitikimas (vadintas pirmuoju šį tūkstantmetį) yra didelis laimėjimas, iš tikrųjų deklaracijoje teprimenamos organizacijos saugomos vertybės.

Susitarti dėl ESBO Veiksmų plano bus mėginama ir šiemet, šįkart – Vilniuje, mat 2011-aisiais pirmininkavimą ESBO perėmė Lietuva. ESBO generalinis sekretorius Marcas Perrinas de Brichambaut tvirtina, kad Lietuvai pirmiausia reikės dirbti siekiant patvirtinti Veiksmų planą, tačiau didesnės pažangos tikėtis sunku. Daugiausia diskusijų Astanoje sukėlusių įšaldytų konfliktų – Padnestrėje, Kalnų Karabache, Pietų Osetijoje ir Abchazijoje – sprendimas per šiuos metus vargu ar pasistūmės į priekį, taigi gruodį scenarijus gali pasikartoti. Juolab kad kiekviena ESBO valstybė, nenorėdama pritarti jai nepalankiam sprendimui, gali pasinaudoti veto teise. Nors visų šalių pritarimo priimant sprendimus reikia norint rasti visus iki vieno tenkinantį nutarimą, dažnai galutinis tokio proceso variantas būna toks nuosaikus, kad belieka gailėtis sugaišto laiko. Tokią tiesą greičiausiai suprato ir kai kurie valstybių vadovai, susirinkę Kazachstano sostinėje: keli iš jų išvyko iš susitikimo net nesulaukę Astanos deklaracijos pasirašymo.

ESBO taip pat neturi numačiusi taisyklių, kaip kuriai nors valstybei, nepaklūstančiai organizacijos principams, paskelbti sankcijas. Baltarusijai vienašališkai nusprendus uždaryti ESBO misiją Minske, organizacijos vadovams teliko apgailestauti. Apskritai ESBO iki šiandien neturi aiškaus teisinio statuso. Susikūrusi 1973-aisiais, ji tuomet vadinosi Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija (ESBK), joje buvo aptariamos šaltojo karo saugumo problemos. 1995-aisiais ESBK buvo pervadinta į ESBO, tačiau iki šiol ji nepripažįstama kaip tarptautinė organizacija. Konferencija nebuvo laikoma teisės subjektu, tai ­­– tik platforma nuomonėms išsakyti, tas pat tinka ir ESBO. Organizacijos priimti sprendimai teisiškai neįpareigoja nė vienos jos narės. Kai kurie analitikai teigia, kad teisinis statusas neleistų organizacijai elgtis taip lanksčiai kaip iki šiol, o sprendimai vien dėl to, kad jie priimami konsensusu, turi moralinę galią, kuri ne ką mažesnė už teisinę. Akivaizdu, kad tai netiesa: pavyzdžiui, Rusija turėjo įgyvendinti sprendimą išvesti savo karius iš teritorijų Gruzijoje ir Moldovoje, tačiau ir šiandien kariai ten tebėra dislokuoti, maža to, kuriamos netgi naujos karinės bazės.

Kad reikia tarptautinės organizacijos statuso, junta ne tik valstybės, bet ir ESBO darbuotojai: dirbdami misijose karštuose taškuose, jie neturi galimybės pasinaudoti diplomatiniu imunitetu. Be to, ESBO negali naudotis tarptautinėms organizacijoms suteikiamomis lengvatomis (pavyzdžiui, mokesčių). Tokios problemos kyla nuo pat organizacijos įsikūrimo pradžios, tačiau net ir aiškiai suvokiant, kad teisinį statusą įtvirtinti būtina, visuotinio sprendimo priimti nepavyksta.

Ne visuomet sekasi įgyvendinti ir kitą svarbų ESBO tikslą – ginti žmogaus teises. Pernai Kirgizijoje įvykusios pjautynės tarp Ferganos slėnyje gyvenančių kirgizų ir uzbekų nesulaukė deramo ESBO dėmesio. Galima suprasti, kodėl neryžtingas buvo organizacijai vadovaujantis Kazachstanas, pats nelaikomas žmogaus teises gerbiančios šalies pavyzdžiu, tačiau Vakarų demokratiškų šalių neveiklumas ESBO akivaizdžiai parodė, kad tris žemynus jungianti organizacija tėra milžinas molinėmis kojomis. „ESBO yra organizacija, kurioje progresas siekiamas milimetrais, tačiau kiekvienas pasiektas milimetras yra aukso vertės“, – tvirtina Lietuvos specialusis atstovas įšaldytiems konfliktams spręsti Giedrius Čekuolis. Iš tiesų niekas ir nesitiki, kad šis milžinas galėtų žygiuoti septynmyliais žingsniais, tačiau milimetrinė pažanga rodo, jog organizacijai būtinos permainos.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras