Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Turkija: „Europos Kinija”, besišypsanti arabams (9)

Jurgita Laurinėnaitė
2011 02 14

Santrumpa BRIC yra viena dažniausių, kai kalbama apie besivystančias šalis ir būsimas pasaulio ekonomikos lyderes – Braziliją, Rusiją, Indiją ir Kiniją. Šalia šios santrumpos paminėtinos dar mažiausiai trys – VISTA, CIVETS ir N-11. [1] Šie šalių susivienijimai sukurti norint peržengti BRIC grupės ribas ir įtraukti tas valstybes, kurios ateityje pirmaujančioms besivystančioms šalims ims lipti ant kulnų. Tiek VISTA, tiek CIVETS, tiek N-11 sąraše galima rasti Turkiją – šiuo metu tai greičiausiai auganti ekonomika Europos Sąjungos (ES) pašonėje.

Ekonomikos augimas Turkijoje 2010 metais siekė apie 8 proc., šalis užima geopolitiškai puikią padėtį, leidžiančią būti tarpininke tarp Europos ir Azijos, taip pat tarp vakarietiško pasaulio, Rusijos ir Artimųjų Rytų. Turkijai, kitaip nei daugeliui išsivysčiusių valstybių, negresia senėjančios visuomenės problema – šios šalies gyventojų populiacija neleidžia atsirasti darbo jėgos trūkumui. Ekonominiai rodikliai sudaro Turkijai palankias sąlygas tapti regiono lydere, ji jau dabar neretai pavadinama Europos Kinija. Juolab kad Ankara, siekdama regioninės galios statuso, sugeba vykdyti kryptingą užsienio politiką – turkai ieško sąjungininkų arabų šalyse.

Ryšiai su arabų pasauliu stiprinami įvairiais lygmenimis. Nuo 2001 iki 2008 metų Turkijos eksportas į Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalis išaugo 7 kartus. Suaktyvėjimas juntamas ne tik versle, bet ir politikoje, diplomatiniuose santykiuose, susisiekimo srityje. Turkija stengiasi pasirašyti sutartis su arabų valstybėmis dėl bevizio režimo, plečia tiesioginių skrydžių iš Turkijos į šias šalis skaičių. Stambule sausį vyko derybos dėl Irano branduolinės programos skaidrumo – tai jau antras kartas, kai Turkija prisideda prie šio klausimo sprendimo. Anksčiau Turkija bendradarbiavo su Brazilija ir Iranu, kad būtų atidėtos Jungtinių Tautų sankcijos Teheranui.

Misteriu „nulis problemų su kaimynais“ pramintas Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu deklaravo tikslą išlaikyti gerus santykius ne tik su arabų pasauliu, bet ir su Balkanais, Kaukazo valstybėmis ir Izraeliu. Kaukazo regionas turkams vis dar tebėra probleminis, mat niekaip nepavyksta normalizuoti santykių su Armėnija. Užsimegzti šiltiems dvišaliams žydų ir turkų santykiams taip pat nebuvo lemta – šalių konfrontacija paaštrėjo po Izraelio išpuolio prieš humanitarinę pagalbą į Gazos ruožą gabenusią flotilę. Per incidentą žuvo 9 turkai ir vienas amerikietis, Izraelis neatsiprašė Ankaros dėl užpuolimo, taip dar labiau sustiprindamas turkų visuomenėje ir anksčiau vyravusį neigiamą požiūrį į žydų valstybę. Kartu tai paskatino ir didesnę priešpriešą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kurios remia Izraelį.

Ryšių su vakarietišku pasauliu silpnėjimą nulėmė ir neįgyvendinta Turkijos svajonė tapti ES nare. Nors Turkija yra NATO narė, įstoti į ES šeimą jai nepavyksta jau ilgus metus. Kai kurių šalių nuomonė šiuo klausimu, regis, niekuomet nepasikeis: prancūzai, vokiečiai, austrai, olandai geriausiu atveju mato Turkiją tik kaip „privilegijuotą partnerę“. Dėl šios priežasties reikšmingai sumažėjo turkų, remiančių narystę Bendrijoje, skaičius. Dabartinė Turkijos vyriausybė vis dar laikosi europietiškos politinės linijos, tačiau niekas negali pažadėti, kad ji išliks nepakitusi po birželį vyksiančių parlamento rinkimų.

Vakarai turi iš naujo permąstyti santykių su Turkija svarbą, ypač dabar, kai arabų pasaulyje viena po kitos vilnija revoliucijos. Atstovaujamosios demokratijos ir liberalios ekonomikos reikalaujantys Egipto, Tuniso, Alžyro, Jemeno gyventojai Turkijos valstybėje gali įžvelgti būsimą savo šalies valdymo modelį, o tai neabejotinai sustiprintų Ankaros, siekiančios tapti pripažinta regionine galia, statusą. Pajutusi savo vertę, „Europos Kinija“ gali tapti aikštinga ES šalių kaimyne, manančia, kad ne Bendrija reikalinga Turkijai, o atvirkščiai. „Yra sakančių, jog Turkija neturi alternatyvos Europai. Galima teigti ir priešingai – Europos Sąjunga neturi alternatyvos Turkijai“, – tvirtina Turkijos premjeras Tayyipas Erdoganas, ir jo žodžiai rodo bundančią šios šalies savivertę.

Apibendrinant galima teigti, kad Turkija dėl išvardytų stiprybių – augančios ekonomikos, reikšmingos geopolitinės padėties, nenusenusios visuomenės ir bruzdančioms arabų šalims patrauklaus valstybės valdymo modelio – turi būti suvokiama kaip kylanti regioninė galia. Dėl aktyvios užsienio politikos Turkijos „minkštoji galia“ regione sparčiai didėja, todėl JAV ir ES turėtų skirti daugiau dėmesio šaltėjantiems santykiams su Ankara gerinti. Vakarams nereikia baimintis, kad Turkija ketins atkurti Osmanų imperiją: turkai deklaruoja ne represijomis ar smurtu, o pragmatizmu ir ekonominių santykių gerinimu grįstus siekius. Baimintis reikia to, kad Turkija nusigręš nuo Vakarų, nes šie jos neįvertino. Ir nusigręš tuo momentu, kai bus įgijusi svarią ir reikšmingą kaimynų arabų paramą.


[1] VISTA šalys: Vietnamas, Indonezija, Pietų Afrika, Turkija, Argentina.

CIVETS šalys: Kolumbija, Indonezija, Vietnamas, Egiptas, Turkija, Pietų Afrika.

N-11 šalys: Bangladešas, Egiptas, Indonezija, Iranas, Meksika, Nigerija, Pakistanas, Filipinai, Pietų Korėja, Turkija, Vietnamas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 9)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras