Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Turkija: „Europos Kinija”, besišypsanti arabams (9)

Komentarai:

Žygeivis, 2011 06 12 22:57
Geopolitinių ateities pertvarkymų Mažojoje Azijoje ir Užkaukazėje rekomenduotinas scenarijus... :)


Europos, JAV ir Izraelio ilgalaikių geopolitiniu interesų požiūriu pats optimaliausias variantas būtų sugrąžinti visus musulmonus turkus ir jų atmainą - azerius - į jų istorinę tėvynę Vakarų Sibire ir Pietiniame Urale, atkuriant ten senovės Tiurkų kaganatą.

Ten jie pakeistų jau bebaigiančius išnykti nuo prasigėrimo ir narkomanijos rusų kolonistus, o vėliau būtų pajėgūs sustabdyti kinų invaziją į Europą - taptų galingu "buferiu", kada kinai užims Tolimuosius Rytus ir Rytų Sibirą, nes dabartiniai negausūs rusų kolonistai to tikrai nepajėgs padaryti.

Na o vakarų pusėje Tiurkų kaganatas būtų rimta jėga, tvirtai "prilaikanti" rusus nuo eilinio bandymo atkurti savo prarastą imperiją.

Bizantiją (Konstantinopolį - dabartinį Stambulą) ir didelę dalį Mažosios Azijos tada susigrąžintų Graikija, o rytinę dalį būtų galima prijungti prie Kurdistano Valstybės (suvienijus visas kurdų gyvenamas žemes dabartinėje Turkijoje, Irake, Sirijoje, Irane), šiaurinę - grąžinti Armėnijai.

Turkijos ir tiurkų "infiltratą" Kaukaze - Azerbaidžaną - pasidalintų vietinės autochtoninės tautos - indoeuropiečiai (armėnai, tatai, talyšai) bei Kaukazo tautos - pagal savo istorines-etnines ribas, buvusias iki tiurkų invazijos.

Po tokių pertvarkymų NATO daugiau nebegrėstų skilimas dėl nuolatinių Graikijos ir Turkijos susirėmimų, Kinija, besiverždama į Europą, atsiremtų į tvirtą tiurkų "pagalvę", o kurdai irgi apsiramintų, galų gale sukūrę savo valstybę.

Ir visi būtų daugiau mažiau ramūs bei patenkinti... :)

P.S. Beje, šiuo pertvarkymu labiausiai turėtų būti suinteresuotas Izraelis, kadangi Turkija vis aršiau skelbia antiizraeliškas nuotaikas. O greitai gali pereiti ir prie realių veiksmų.

Įdomu, ką darys JAV ir NATO, kai prasidės karas tarp Izraelio ir Turkijos? :)

a, 2011 04 07 03:59
as nesuprantu ko turkijai i europos sajunga? geriau tegul kuria santykius ir bendrijas su panasaus mentaliteto salimis, ir ypatingai su azerbaidzianu. kazachstanu etc.

arrh, 2011 03 21 14:10
o ka tie kurdai?

Mindaugas, 2011 02 20 22:59
O kurdų klausimas?

Bum, 2011 02 20 17:29
ar neskaitėt, kad dabar jau bus BRICS? (+South Africa)?

L N, 2011 02 15 14:24
Pagaliau "protingoji" vakarų Europa suprato, kad multikultūralizmas juos sunaikins, bet gali būti, kad jau per vėlu...
Mano nuomone Turkija artimoje ir vidutinio artumo ateityje bus mažiau svarbi Europai negu koks Azerbaidžanas ar bet kuri kita angliavandenilius eksportuojanti šalis. Kame ta Turkijos galia?

no room, 2011 02 15 12:32
Tegu varo pas savo arabus, ir taip jau ciurku privaziave iki tokio lygio Europoje kad praeiti neimanoma! Vien Vokietijoje ko verta turku bendrija, ji nekiek neisiintegravo, ir net konfrontuoja su vokieciais... Tendencija aiski - UK, Vokietijos ir Prancuzijos, visi pasisake kad multikurturalizmas zlugo, panasu kad turku ES 100% nebus...

au, 2011 02 15 09:40
Tiek Lietuvos politika daro viską, kad Lietuvių žemės būtų laisvos kolonistams, tiek vakaruose tas pats. Švedijos lygybės modelis jau pradeda reikštis neigiamai ir moterys pradeda pripažinti, kad ne visur jos viską gali padaryti. O Turkija manau jau nusigręžė nuo krikščioniškosios ES, ji luktels ir įstos į IES - islamo ES...

ve, 2011 02 14 16:18
na del Osmanu imperijos, tai gal jie ir juda i ta puse, link regionines lyderes
i ta konkuruoja musulmonu/arabu pasaulyje
Saudo arabija
iranas
egiptas
turkija
turkija ir iranas ne arabu salys, saudai nelabai megstami del proamerikietishkos ir konservatyvios politikos, egiptas pakolkas labai atsargiai pretendavo i ta role ...pagal ekonomini isihsyvystyma ir potenciala - turkija

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (97)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras