Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Europos Sąjunga ir Rusija: bendradarbiavimas saugumo srityje

Kristina Puleikytė
2006 04 20

Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykiai apima daug sričių. Svarbiausia ir kartu opiausia bendradarbiavimo sritis – bendra išorės saugumo erdvė. ES ir Rusijos bendradarbiavimas saugumo srityje, kaip ir kitose srityse, yra stipriai institucionalizuotas ir pagrįstas įvairiomis sutartimis. Galima teigti, kad ES santykiai su Rusija yra labiausiai institucionalizuoti lyginant su kitomis trečiosiomis šalimis. Visgi platus institucinis ir sutartinis bendradarbiavimo įtvirtinimas neužtikrina praktinio įgyvendinimo ir naudingumo.

 ES ir Rusijos bendra išorinio saugumo erdvė

Bendradarbiavimą tarp ES ir Rusijos saugumo srityje skatina panaši tarptautinės sistemos vizija – daugiapolė tarptautinė sistema arba tarptautiniai santykiai paremti daugiašališkumu. Taigi tiek ES, tiek Rusija šiuo metu JAV vienašališką politiką suvokia kaip negatyvų reiškinį. Briuselis ir Maskva suinteresuoti tarptautinių ir regioninių organizacijų vaidmens stiprėjimu svarstant ir sprendžiant svarbiausias tarptautinės politikos problemas.

Oficialiai deklaruojama, kad „ES ir Rusija stiprins bendradarbiavimą ir dialogą saugumo ir krizių valdymo srityse tam, kad atsakytų į globalius ir regioninius iššūkius ir į šiandienines grėsmes, ypač terorizmą, egzistuojančius ir potencialius regioninius ir lokalius konfliktus“. Remiantis šiais tikslais, yra nustatytos prioritetinės sritys, kuriose turi būti toliau stiprinamas bendradarbiavimas tarp ES ir Rusijos:

  • dialogo ir bendradarbiavimo stiprinimas tarptautinėje arenoje;
  • kova prieš terorizmą;
  • kova prieš masinio naikinimo ginklus, jų gabenimą bei ginklų kontrolės mechanizmo stiprinimas;
  • bendradarbiavimas krizių valdyme;
  • bendradarbiavimas civilių apsaugos srityje.

Kai kurios iš išvardintų prioritetinių sričių yra pakankamai abstrakčios ir plačios, kurių turinys gali būti sunkiai išpildomas arba slypi pavojus, kad išliks tik deklaratyvaus pobūdžio. Akivaizdu, kad deklaruojami siekiai bendradarbiauti ne tik taip vadinamojo „minkštojo“ saugumo, bet ir karinio saugumo srityje.

ES, įtraukdama Rusiją į glaudų bendradarbiavimą saugumo srityje, siekia priartinti Rusiją prie Europos, t.y. primesti Rusijai ES standartus ir bendras vertybes (pavyzdžiui, „demokratijos eksportas“ į Rusiją), o taip pat priversti Maskvą žaisti pagal europietiškas taisykles. Tai būtų europietiška strategija, o tuo tarpu Rusija suinteresuota gerų santykių su Briuseliu palaikymu ir santykių plėtimu tose srityse, kur sutampa abiejų pusių interesai ir galima gauti naudos.

ES-Rusijos bendradarbiavimas karinio saugumo srityje

Karinio bendradarbiavimo pradžia galima laikyti 1994 m., siejant su Rusijos bendradarbiavimo su Vakarų Europos sąjungą (VES) plėtra. Ypatingą pagreitį bendradarbiavimas tarp Rusijos ir ES įgavo Rusijos prezidentu tapus Vladimirui Putinui bei rugsėjo 11 d. teroro aktai. Be to, ES ambicijos tapti kariniu veikėju, t.y. didinti savo karinę galią, inicijuojant ES Europos saugumo ir gynybos politiką (ESGP). Rusijos vyriausybė kol kas pozityviai nusiteikus ES militarizavimosi klausimu. Be abejo, tai galima sieti su Maskvos siekiais bendradarbiauti su ES valstybėmis-narėmis ESPG atžvilgiu.

Kita svarbi sritis, kurioje plėtojamas bendradarbiavimas – kova prieš terorizmą. Šiuo tikslu pasirašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo tarp Europolo ir atitinkamų Rusijos institucijų. Sudaryti susitarimai tarp ES ir Rusijos apima tokius klausimus kaip dalijimasis informacija apie teroristinius tinklus, ginklų tiekimą, įtartinus piniginius pervedimus ir apie kitą teroristinę veiklą. Tačiau egzistuoja vienas esminis skirtumas tarp ES ir Rusijos – jos skirtingai traktuoja patį terorizmą ir galiausiai pačią kovą prieš terorizmą. Rusija pirmenybę teikia karinėms kovos priemonėms ir koncentruojasi ties trumpalaikių priemonių taikymu, o ES akcentuoja kovos prieš terorizmą priemones, susijusias su ateities planais ir siekia kovoti su pačiomis terorizmo šaknimis. Apskritai, kova prieš terorizmą tapo savotišku mados dalyku, t.y. deklaruojama kova prieš terorizmą dažniausiai išlaiko deklaratyvumo atspalvį.   

Dar viena karinio bendradarbiavimo sritis – priešraketinė gynyba, tačiau diskusijos su Rusija dėl Europos taktinės priešraketinės gynybos kol kas nedavė jokių ryškių rezultatų. Rezultatų nebuvimas priešraketinės gynybos srityje sietinas su ES ir Rusijos mažu suinteresuotumu ir abipusiu pasitikėjimu. Europos priešraketinės gynybos klausimai svarstomi daugiausia NATO ir JAV vaidmuo šiuose klausimuose žymiai svaresnis nei Rusijos.

ES ir Rusijos bendros iniciatyvos kovos prieš branduolinį ginklą taip pat išlieka daugiau dokumentuose. Pirmiausia pati ES neturi pakankamai galimybių ir patirties šioje srityje. Be to, finansavimas tiek iš ES, tiek iš Rusijos yra pakankamai menkas.

ES ir Rusijos bendradarbiavimo perspektyvos krizių valdyme

Krizių valdymas yra viena iš tų sričių, kurioje ES ir Rusijos bendradarbiavimas galėtų duoti daug vaisių, tačiau kartu ji labiausiai probleminė. Siekimas didinti ES galimybes krizių valdyme yra susijęs su  ESGP, kuri yra pakankamai nauja ir ambicinga, nors ateityje daug žadanti, stiprinant ES kaip karinio veikėjo statusą. Rusija rodo pakankamai nemažą susidomėjimą ESPG ir kartu galimybę dalyvauti su ES krizių valdyme. Kol kas ES turi menką patirtį dalyvaujant krizių valdyme, o Rusija tokią patirtį turi ir turi vadinamo „artimojo užsienio“ zonoje. Taigi Rusijos ir ES bendradarbiavimas krizių valdyme gali būti vaisingas tuose regionuose, kur JAV yra mažai suinteresuota dalyvauti.

Visgi tokiems planams pirmiausia kyla techninės kliūtys. Kad Rusija galėtų vykdyti jungtines taikos operacijas su ES greitojo reagavimo pajėgomis, pirmiausia reikia vykdyti reformą pačiose Rusijos karinėse pajėgose, apimant karines technologijas, karinę doktriną ir mokymą. Kita vertus, ES yra vykdžiusi tik tokias taikos operacijas, kurioms vadovavo ES, ir abejojama, ar ES linkusi vykdyti taikos operacijas vadovaujant Rusijai. Be to, kyla klausimas, ar Rusija sutiktų būti tik jaunesniuoju partneriu dalyvaujant krizių sprendime kartu su ES.

Skiriasi ES ir Rusijos požiūriai į konfliktus ir jų valdymą. Rusija akcentuoja karines konfliktų sprendimo priemones, o ES didžiausią dėmesį skiria konfliktų prevencijai ir nekarinėms priemonėms, t.y. civiliniam krizių valdymui. Be to, ES krizių valdymas yra nukreiptas į įšaldytus konfliktus Europoje ir Pietų Kaukaze, t.y. konfliktai Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) erdvėje – Padnestrės, Kalnų Karabacho, Pietų Osetijos ir Abchazijos konfliktai. Be abejo, Briuselio aktyvus dalyvavimas šių konfliktų sprendime nėra naudingas Maskvai, kuri ilgą laiką buvo suinteresuota šių konfliktų įšaldymu bei eskalavimu.  

ES-Rusijos bendradarbiavimas „minkštojo“ saugumo srityje

Vadinamojo „minkštojo“ saugumo klausimai, siejantys ES ir Rusiją, yra sienų apsauga, nelegali migracija, prekyba narkotikais, ginklais ir žmonėmis bei ekologinės problemos. Šios problemos yra net aktualesnės nei karinio saugumo klausimai, nes nelegalios veiklos, plintančios iš Rusijos ar per ją, pasekmes jaučia jau ir ES. Ypatingą dėmesį ES teikia aplinkosaugai ir kelia klausimus Rusijai dėl branduolinių atliekų ir Baltijos jūros taršos. Kadangi ES ir Rusija turi tiesioginę sieną, tai ES suinteresuota ir efektyvia Rusijos sienos kontrole, mažinant nelegalios veiklos, tokios kaip nelegalus narkotikų gabenimas, kontrabanda ir pan. mastus.

Nepaisant problemų aktualumo ir vykdomų bendrų projektų, kaip, pavyzdžiui, įkurtas fondas ekologiniam bendradarbiavimui, skiriasi požiūriai tarp Rusijos ir ES „minkštojo“ saugumo grėsmių atžvilgiu. Jei ES teikia pirmenybę šių klausimų sprendimui, tai Rusija – ne. Menką Rusijos susidomėjimą „minkštojo“ saugumo klausimais rodo skiriamas mažas finansavimas kovai su grėsmėmis „minkštajam“ saugumui. Be to, Rusijos teisinės bazės spragos taip pat kliudo platesniam bendradarbiavimui su ES kovoje su nelegalia prekyba narkotikais, ginklais ir žmonėmis, kita nelegalia veikla ir ekologinėmis grėsmėmis. Pavyzdžiui, teisės aktai, reglamentuojantys nelegalią migraciją, nebeatitinka dabartinės situacijos, nes galioja dar sovietmečiu priimti teisės aktai.  Rusija, skirtingai nei kai kurios ES valstybės-narės, susiduria su didelėmis socialinėmis-ekonominėmis problemomis, reikalaujančiomis svarbių sprendimų ir užgožiančios problemas, susijusias su aplinkos apsauga, užkrečiamų ligų plitimu ar nelegalios veiklos plėtra. Apskritai, „minkštojo“ saugumo grėsmių neutralizavimo rezultatai dažniausiai matomi po ilgesnio laiko tarpo, todėl nėra politiškai patrauklūs. Taigi Rusijoje kol kas dominuoja tradicinis saugumo suvokimas, paremtas teritorine gynyba.

Be to, ES linkusi Rusiją traktuoti kaip „minkštojo“ saugumo grėsmių šaltinį, o tuo tarpu Rusijos vyriausybė tokias nuostatas neigia teigdama, kad Rusija tėra tokių grėsmių „auka“, kaip ir ES valstybės-narės. Taigi ES ir Rusijos bendradarbiavimo „minkštojo“ saugumo srityje skatinimas, iš tiesų, primena ES žaidimą į vienus vartus. Šiuo atveju bendradarbiavimas su Rusiją yra skatinamas siekiant didinti savo saugumą, užkertant kelią nelegalios veikos ir ekologinių grėsmių plitimui iš Rusijos į ES valstybes-nares.

Kas kliudo ES-Rusijos bendradarbiavimui saugumo srityje?

Nekreipiant dėmesio į panašius tikslus ir panašias tarptautinių santykių vizijas, Rusiją ir ES skiria tokie skirtumai, kurie negali būti ignoruojami ar įveikiami per trumpą laika. ES valstybes-nares ir Rusiją pirmiausia skiria ne tik tikslų įgyvendinimo supratimas, bet ir vertybės. Bendros vertybės, bendri požiūriai ir bendras supratimas yra kaip cementas, kuris sutvirtina ir užpildo santykius tarp dviejų veikėjų, o ES ir Rusijos santykių atžvilgiu taip nėra.

Nepaisant bendrų deklaracijų ir kartu deklaruojamų planų bei tikslų, ES ir Rusijos bendradarbiavimas, apimant tiek karinio („kietojo“), tiek nekarinio („minkštojo“) saugumo dimensijas, išlieka pakankamai mažai išplėtotas, nes tikslai ir veiklos kryptys užsienio ir saugumo politikos srityje skiriasi. Rusija suinteresuota partneryste su ES saugumo srityje tik tiek, kiek tai nesikerta su Rusijos nacionaliniais interesais. Jei ES siekia aktyviai dalyvauti konfliktų sprendime ir procesuose NVS erdvėje, tai Rusija, atvirkščiai, suinteresuota užkirsti kelią šiam tikslui. Taigi akivaizdus Maskvos vengimas svarstyti klausimus, susijusius su „artimuoju užsieniu“, tik stabdo glaudesnio bendradarbiavimo su ES vystymą saugumo srityje. Apskritai Rusijos atsisakymas kalbėti ir bendrai su ES spręsti klausimus, susijusius su Padnestrės ir Pietų Kaukazo konfliktais, Čečėnija, Baltarusija užkerta kelią efektyviam politiniam dialogui tarp ES ir Rusijos bei glaudesniam bendradarbiavimui ne tik saugumo srityje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras