Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Egipto politinės krizės poveikis globaliam energetiniam ir ekonominiam saugumui (8)

Giedrius Česnakas, VDU doktorantas
2011 02 28

Intensyvėjantys globalizacijos procesai sukuria aplinką, kurioje valstybių vidaus politinės krizės veikia net ir kituose žemynuose esančių šalių ekonomiką ir politiką. Egipto politinė krizė, prasidėjusi 2010 m. sausio 25 d. masiniais protestais, reikalaujančiais Egipto prezidento Hosni Mubarako pasitraukimo, daro vis didesnį poveikį naftos kainoms. Nuo Egipto politinės krizės pradžios „Brent“ rūšies naftos kaina pasaulinėje rinkoje išaugo 7 JAV doleriais ir perkopė 100 JAV dolerių už barelį ribą. Naftos kainų kilimas kelia grėsmę trapiam ekonomikos atsigavimui po pasaulinės ekonominės krizės.

Dėl savo geografinės padėties Egiptas yra viena svarbiausių naftos tranzito valstybių pasaulyje. Egiptas yra Naftą eksportuojančių arabų valstybių organizacijos (OAPEC) narys, vis dėlto jis nebėra svarbus naftos eksportuotojas. Nuo 1996 m. naftos gavyba Egipte nuolat mažėja, o naftos produktų poreikis šalyje auga, todėl suvartojama beveik visa savo teritorijoje išgauta nafta. Sueco kanalu ir Sumedo naftotiekiu, jungiančiu Raudonąją ir Viduržemio jūras, Persijos įlankos šalių nafta tiekiama į Europą ir JAV. 2008 m. per Sueco kanalą buvo pergabenta 58 milijonai tonų, o naftotiekiu – 105 milijonai tonų naftos. 2008 m. Sueco kanalu taip pat buvo pergabenta daugiau kaip 12 milijonų kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų[i].

Pasaulinė naftos rinka reaguoja į prielaidas, kad dėl užsitęsusio politinio nestabilumo gali būti uždarytas Sueco kanalas, taip pat sustabdytas naftos tranzitas Sumedo naftotiekiu. Jeigu taip nutiktų, naftą iš Persijos įlankos valstybių į Europą tektų gabenti aplenkiant Afrikos žemyną, prisidėtų beveik 10 tūkst. kilometrų. Labai padidėjusios naftos transportavimo sąnaudos lemtų ir naftos kainų augimą.

Politinis nestabilumas Egipte sąlygoja naftos kainos kilimą, kuris sutampa su šios kainos didėjimu lemiamu ekonomikos atsigavimo po 2008 m. pasaulinės ekonominės krizės laikotarpiu. Ekonominis atsigavimas, auganti pramonės gamyba reikalauja vis daugiau naftos, tai didina jos paklausą. Paklausos išaugimas lemia naftos kainos kilimą, kuris yra naudingas naftą eksportuojančioms valstybėms, nes didina jų biudžetų pajamas.

Dėl Egipto politinės krizės naftos kaina augo greičiau, nei tikėtasi. Didėjančios naftos kainos kelia ir gamtinių dujų kainą, mat ji paprastai yra nustatoma atsižvelgiant į naftos kainą. Pernelyg staigus energijos šaltinių kainų augimas gali neigiamai paveikti trapų ekonomikos atsigavimą. Energijos šaltinių kainų kilimas daro įtaką visų pramonės šakų, nuo maisto iki aukštųjų technologijų, produktų kainų augimui ir taip mažina jų vartojimą, o mažėjantis vartojimas globalią ekonomiką veda į recesiją. Valstybėms energijos šaltinių tiekėjoms itin aukštos energijos šaltinių kainos taip pat nėra naudingos. Ypač staigus energijos šaltinių kainų augimas jose gali sukelti vadinamąją „olandišką ligą“. Staigus pajamų, gautų iš energijos šaltinių eksporto, įsiliejimas į ekonomiką pernelyg sustiprintų valiutą, o dėl sumažėjusio konkurencingumo nukentėtų kitų pramonės šakų eksportas. Ekonominė recesija sumažina energijos šaltinių vartojimą ir jų kainas, tai veda prie valstybės biudžeto pajamų sumažėjimo, o sumažėjęs eksportas tik gilina biudžeto deficitą. Todėl yra būtina išlaikyti šių šaltinių kainų ir pasaulinio ekonominio vystymosi balansą.

Pasaulis dar nėra išsikapstęs iš globalios ekonominės krizės ir neigiami veiksniai, tokie kaip itin išaugusi naftos kaina, gali sukurti priežastis antrajai ekonominei recesijai. Ekonominės recesijos atsikartojimas neigiamai veiktų pasaulines akcijų rinkas, didintų nedarbą, o valstybių vyriausybės vėl būtų privestos skolintis su gerokai didesnėmis palūkanomis, karpyti valstybines ir socialines išlaidas. Išaugęs skolinimasis gali vesti prie didžiausių skolininkių, tokių kaip JAV, Jungtinė Karalystė ir kai kurios kitos Europos valstybės, nemokumo ir tai lemtų susiformavusio globalaus ekonomikos modelio žlugimą. Recesijos atsikartojimas neabejotinai sukurtų socialinę įtampą valstybių viduje.

Egipto politinė krizė puikiai parodė, kad globalioje naftos rinkoje politinis nestabilumas svarbioje energijos šaltinių tranzito valstybėje daro įtaką ekonominiams, o šie – ir politiniams procesams visame pasaulyje. Tai leidžia įsivaizduoti, kokią didelę įtaką naftos kainai ir pasaulinei ekonominei raidai turėtų nestabilumas valstybėse, kurios yra svarbiausios naftos tiekėjos, tokiose kaip Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ar Kataras.

[i] Remiamasi JAV Energijos informacijos administracijos (U.S. Energy Information Administration) pateikiamais statistiniais duomenimis.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 8)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras