Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Politinių ambicijų auka

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 04 19

Ikišventinė savaitė, ko gero, ilgam įeis į Lietuvos politikos istoriją. Prabėgus beveik lygiai dvejiems metams po Prezidento Rolando Pakso atstatydinimo, Seimo nariai iš pareigų pašalino parlamento vadovą Artūrą Paulauską. Atsižvelgiant į tai, jog Seimo kanceliarijos skandalas vystėsi ne itin kliudydamas socialliberalų (NS(SL)) lyderį ir opozicijos iniciatyva dėl nepasitikėjimo buvo išplėtota tik per keletą dienų, tokie balsavimo rezultatai (94 už atstatydinimą, 11 – prieš, 2 biuleteniai sugadinti) atrodo pakankamai netikėti. Tiesa, pasklidus informacijai, jog didžiosios Seimo frakcijos – socialdemokratų (LSDP) bei Darbo partijos (DP) balsuos laisvai, buvo galima teigti, jog A. Paulausko likimas yra nulemtas.

Kita vertus, toks NS(SL) lyderio politinės karjeros posūkis gali būti laikomas ir dėsningu, jei teigsime, kad A. Paulauską sužlugdė jo paties perdėtos politinės ambicijos. Beje, socialliberalų vienašališkas sprendimas trauktis iš valdančiosios koalicijos tokius teiginius tik patvirtina. Tuo pačiu tai įrodo ir faktą, jog A. Paulausko svaičiojimai apie valstybinį mąstymą tebuvo eilinis bandymas Seime prastumti sandėrį: man – postas, koalicijai – stabilumas. Rezultate, pernelyg nesigilinant į galimas intrigas bei interesus, kurie akivaizdžiai lėmė krizinę situaciją ties buvusiu parlamento vadovu, galima teigti, jog toks apsivalymas Lietuvos valstybei ateityje išeis tik į gerą.

Vis dėlto, norisi dar sykį akcentuoti tariamą socialliberalų „valstybingumą“. Jų, nors ir mažos frakcijos, pasitraukimas iš Seimo daugumos bei dviejų turimų ministrų atšaukimas iš Vyriausybės akivaizdžiai destabilizuoja dabartinės valdančiosios daugumos darbą. Atsižvelgiant į tai, jog tiek vidaus, tiek užsienio politikoje šalies artimiausiu metu laukia itin svarbūs sprendimai, pavyzdžiui, „Mažeikių naftos“ likimo klausimas, toks žingsnis yra sunkiai pateisinamas.

Be abejo, A. Paulausko bendražygiai bei jis pats suras pakankamai pateisinimų savo veiksmams ir mes, ko gero, išgirsime ne vieną įmantrią frazę. NS(SL) galutinai nuplėšė nuo savęs „valstybininkų“ etiketę. Stebina ir tai, jog tiek pati partija, tiek ir jos lyderis neišmoko dar tokios nesenos Viktoro Uspaskich ir jo diplomų pamokos. Darbiečių lyderiui pasitraukus iš visų valstybinių postų, pastarieji nepuolė griauti valdančiosios daugumos, nors jų lyderio karjera taip pat buvo žlugdoma.

Nepasinaudojo A. Paulauskas ir asmeniniu DP vadovo pavyzdžiu, kurio laiku atliktas pasitraukimas ir oficialių pareigų leido jam išsaugoti beveik visą savo, kaip politiko, svorį. Padarinys tas, jog šiandien V. Uspaskich, būdamas tik partijos vadovu, yra vienas įtakingiausių asmenų Lietuvoje. Galima tik konstatuoti faktą, jog jei A. Paulauskas būtų suskubęs atsistatydinti iki jam pareikšto Seimo nepasitikėjimo, tolimesnė jo politinė karjera, kuri, be abejo, buvo orientuota į sekančius Prezidento rinkimus, būtų buvus kur kas geresnė. Tokius teiginius galima paremti R. Pakso ir V. Uspaskich palyginimu. Pirmasis, taip pat iki galo nesitraukęs iš užimamų pareigų, šiandien, nepaisant „nuskriaustojo“ aureolės, tikrai nebeturi apčiuopiamos politinės įtakos. Tuo tarpu laiku atsitraukimo manevrą padaręs DP lyderis, kaip jau buvo minėta, sėkmingai diriguoja daugeliui povandeninių Lietuvos politikos srovių. Dar daugiau – laisvas partijos lyderio statusas leidžia V. Uspaskich nevaržomai kritikuoti ne tik koalicijos partnerius, bet ir šalies Prezidentą.

Dar taip neseniai buvo galima drąsiai tvirtinti, jog būtent buvęs Seimo Pirmininkas yra vienas realiausių pretendentų tapti V. Adamkaus įpėdiniu. Ko gero, būtent pernelyg didelės ir visuomenei nematomos, tačiau agresyviai reiškiamos prezidentinės ambicijos ir sužlugdė esamą politinę A. Paulausko karjerą. Juk ne kartą teko girdėti įvairių užuominų, jog būtent NS(SL) lyderis bei artimas jo bendražygis Alvydas Sadeckas savo įtaką šalies politikoje paremia teisėsaugos institucijų neoficialiai teikiama informacija. Atsižvelgiant į A. Paulausko bei A. Sadecko praeitį, visa tai labai tikėtina.

Apibendrinant, galima tik ironiškai palinkėti sėkmės NS(SL) lyderiui, kuriam dabar teks vadovauti tik vienai iš mažiausių Seimo frakcijų. Tikėtis kažkokios didesnės valdžios, kai šiuo metu Lietuvoje krizė, ko gero taip pat neverta, nes kažin ar dvi didžiausios koalicijos partijos, leidusios savo Seimo frakcijoms dėl A. Paulausko balsuoti laisvai, nebuvo numačiusios ateities scenarijų be socialliberalų. Tą puikiai įrodė ir operatyviai suredaguota koalicijos sutartis, ir viešai svarstytos galimybės derėtis su opozicinėmis partijomis, ir kolektyvinės Prezidento bei premjero vilionės socialliberalei Vilijai Blinkevičiūtei, kuri vis stipriau linksta į ministro portfelio išsaugojimą.

Tuo tarpu būsimų Prezidento rinkimų projekcijos įgauna naujų, netikėtų ir labai įdomių bruožų jau turbūt be A. Paulausko. Tai reiškia, jog kairysis Lietuvos politikos flangas turi rengti, o gal jau ir rengia kitą kandidatą į Prezidentus, nes, atsižvelgiant į tokį tvarkingą Seimo Pirmininko atstatydinimą, akivaizdu, kad A. Paulauskas tokiu nebuvo.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras