Stokholmo tarptautinis taikos tyrimo institutas (SIPRI) mano, kad Minskas skubiai parėmė ginklais Libijos vadovą, vasario 28 d. pranešė „Agence France-Presse“.

Vos prasidėjus neramumams Tripolyje, pasak SIPRI eksperto H. Griffithso, iš Baranovičiuose (Baltarusija) esančio oro uosto, kuriame įrengtas didelis karinis sandėlis, į Libiją išskrido transporto lėktuvas Il -76. Jis nusileido Sebhos mieste, Sacharos oazėje, tolėliau nuo JAV, NATO bei ES karo laivų radarų. Sebhos oro uostas buvo tuomet vos ne vienintelis iš Gaddafio kontroliuojamų oro uostų. „Beveik neabejojame, kad lėktuvas gabeno ginklus“, – sakė Griffithsas.

H. Griffithsas taip pat patvirtino, kad  į Minską buvo atskridęs lėktuvas „Dassault Falcon 900EX“. Jis, pasak kai kurių šaltinių, priklausė M. Gaddafiui, kurio sūnus buvo artimas Baltarusijos prezidentui Aleksandrui  Lukašenkai.

Neramumai Libijoje siekiant nuversti pulkininko M. Gaddafio valdžią prasidėjo vasario vidury. Vykstant susirėmimams su saugumo pajėgų kariais, žuvo labai daug šalies gyventojų. Pagal naujausius duomenis, JT suspendavo Libijos narystę Žmogaus teisių taryboje – taip bandyta įtikinti šalies režimą liautis naudoti smurtą.

Vasario 28 d. JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas pareiškė, kad Baltarusija pažeidė draudimą tiekti ginklus, neteisėtai pardavusi kovinių sraigtasparnių į Dramblio Kaulo Krantą. Tai iš karto paneigė Užsienio reikalų ministerija. Ji pareiškė, kad Baltarusija visada besąlygiškai vykdė  JT Saugumo Tarybos sprendimus.

Pagal 2010 m. kovo 1 d. „telegraf.lv“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.