|
V. Putino užsienio politikos strategija: JAV atvejis (II dalis)
Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras 2006 04 19
Pirmoji straipsnio dalis
Rusijos-JAV santykiai: teorija
Būtent tada, kai Rusija tik pradeda stotis ant kojų, Vakarai su tuo nesutinka. Amerika yra apsvaigusi nuo savo vienintelės pasaulio supervalstybės statuso. Ji nori primesti savo valią, bet jai reikia atsisakyti tokių intencijų, ši citata priklauso Michailui Gorbačiovui. Kaip rašo Washington Post, įtampa JAV-Rusijos santykiuose, Maskvos požiūriu, kyla būtent dėl to, kad Amerika negali susitaikyti su faktu, jog Rusija daugiau nėra XX a. dešimto dešimtmečio vergovinis organizmas. Šiai nuomonei faktiškai pritaria Sergejus Rogovas (JAV ir Kanados instituto direktorius), kuris teigia, kad šiandien dauguma privilegijuotųjų visuomenės sluoksnių mano, jog Rusija yra spaudžiama (yra priešų apsuptyje), ir tai veda prie nacionalistinių apsisaugojimo požiūrių kiekio augimo. Pavyzdžiui, Aleksejus Puškovas (artimas Kremliui užsienio politikos ekspertas) savo laidoje Post Scriptum iškėlė tokias pretenzijas Jungtinėms Valstijoms:
Šiame kontekste Rusija leidžia suprasti Jungtinėms Valstijoms, kad šiandien, kai ji jaučia žemę po kojomis (ir dėl naftos pinigų lietaus), ji yra pasiruošusi nulinės sumos žaidimui jeigu Jūs spaudžiate mus postsovietinėje erdvėje, mes paspausime Jūsų skaudžius taškus. Tad nenuostabu, kad Rusija pradėjo flirtuoti su JAMAS (Artimuosius Rytus JAV tradiciškai laiko savo regionu ir labai jautriai reaguoja į kitų šalių kišimąsi į šio regiono reikalus), stojo Irano pusėn nesutarimuose su JAV, parėmė Islamą Karimovą Uzbekistane bei Aleksandrą Lukašenką Baltarusijoje ir etc.
Kaip teigia Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto direktoriaus pavaduotoja, nacionalistinės frakcijos Rodina narė, Natalija Naročinskaja, Yra pasaulyje taškų, kur mes galim nusileisti, bet yra tokie taškai, kur svarbu to nedaryti. Esminis toks neparduodamas taškas yra Ukraina, kurios įstojimas į NATO uždėtų kryžių ant Rusijos supervalstybiškumo svajonių. Dar yra taškai, dėl kurių rusai pasiruošę bendradarbiauti su JAV, bet tik be jokio diktato iš Vašingtono pusės, t.y. lygiomis teisėmis (pavyzdžiui, Šiaurės Korėja ar Iranas)
Apibendrinant, galima pateikti žinomo Rusijos geopolitiko Aleksandro Dugino nuomonę: Sėkmingiausia Rusijos užsienio politikos kryptis yra rytinė. Su Vakarais pas mus viskas gaunasi blogiau, negu su Rytais. Žinoma, ir su Europa mes norime kurti pozityvinio pobūdžio santykius, bet Europos kelyje mes turime daugiau kliūčių. Mes norėtume draugauti ir su Amerika, bet mūsų santykiuose toliau veikia nulinės sumos žaidimo principas: jeigu mes prarandame jie gauna, ir atvirkščiai.
Išvados
Ilgą laiką V. Putinas vykdė savo kryptingą politiką nepastebimai, ir viso pasaulio analitikams buvo sunku perprasti tai, ką jis norėtų pasiekti ir kaip jis ruošiasi tai padaryti.
Galiausiai kaip ir pavyko nustatyti, kad V. Putinas nori sugrąžinti Rusijai supervalstybės (galbūt net imperijos) statusą, tačiau vis dar aršiai diskutuojama dėl klausimo, su kuo jis ruošiasi artimai, strategiškai draugauti, siekdamas šio savo tikslo su Rytais (Kinija) ar Vakarais (ES ir/ar JAV). Atrodo, atėjo laikas suprasti, kad, kaip rašo Andrew C. Kuchinsas iš Carnegie Endowment, Rusijos politika nėra nei provakarietiška, nei prorytietiška. Ji yra prorusiška. V. Putinas yra pasiruošęs draugauti su visais ir kartu išlikti nepriklausomas (panašu į amerikiečių principą misija apsprendžia partnerius, o ne partneriai misiją).
Tikėtina, kad Rusija turi šansų sėkmingai žaisti tokį žaidimą. To paties Andrew C. Kuchinso teigimu, Rusija, panašiai kaip ir Kinija, ateityje [...] liks viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, vykdančių nepriklausomą užsienio politiką. Maskva vaidins svarbų vaidmenį keliuose reikšminguose regionuose Europoje, Šiaurės-Rytų Azijoje ir Didžiuosiuose Artimuosiuose Rytuose. Be to, dėka savo turimo potencialo atskirose srityse, Rusija galės tam tikrų klausimų sprendimo procese dalyvauti kaip pasaulio galybė pavyzdžiui, energetinių resursų eksportas, masinio naikinimo ginklų platinimo problema, veto teisės naudojimas JTO Saugumo taryboje. Rusija vykdys multikryptingą užsienio politiką, kurios tikslas bus nacionalinių interesų garantavimas ir multipoliarinio pasaulio kūrimas [bent jau vidutiniuoju laikotarpiu Vadimo Volovojaus pastaba].
Kalbant apie Rusijos-JAV santykius, tai tam, kad Amerika turėtų Rusijos pavidalu efektyvų sąjungininką (apie strateginę šalių partnerystę vargu ar galima kalbėti dėl fundamentalaus vertybinio skirtumo), ji, Maskvos požiūriu, turi atsisakyti Rusijos kaip regioninės valstybės vizijos ir traktuoti ją kaip lygiavertį globalų partnerį
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |