Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Gruzijos užsienio reikalų ministras kalba apie užsienio politikos gaires

2011 03 09

Grigolis Vašadzė yra Gruzijos užsienio reikalų ministras ir artimas prezidento M. Saakašvilio sąjungininkas. Per ministro vizitą Prahoje RFE/RL korespondentė Salome Asatiani paklausė jo apie konfliktus dėl Gruzijos separatistinių regionų, neramius šalies santykius su Rusija, padėtį Afganistane. Jau praėjo keleri sunkūs metai Gruzijai nuo 2008 metų karo su Rusija, po kurio Maskva pripažino Pietų Osetiją ir Abchaziją. Kyla klausimas, kiek per tą laiką Gruzija pažengė į priekį. Grigolis Vašadzė teigia, kad jo šalyje dabar yra geresnė situacija negu 2008 metų gruodį. Dabar siekiama, kad Rusijos kariai paliktų okupuotas Gruzijos teritorijas.

Vakarų valstybės deklaruoja paramą Gruzijos teritoriniam integralumui ir kartoja šį savo tikslą kaip šūkį ar mantrą. Rusija ir toliau atmeta tarptautinius signalus grąžinti pajėgas į ikikarines pozicijas ir pabrėžia, kad Abchazija ir Pietų Osetija dabar yra suverenios valstybės. Gruzijai reikia konkrečių žingsnių, kad ginčas būtų išspręstas. G. Vašadzė nemėgsta girdėti kalbų apie minėtąsias mantras ir šūkius. Jo manymu, Vakarų valstybės, jų užsienio reikalų ministrai, oficialūs atstovai ir politinis elitas remia legalią situacijos perspektyvą. Vis dėlto niekas istorijoje nesitęsia amžinai, o Rusijos neištiks Sovietų Sąjungos likimas. Nors tokie dalykai neišsprendžiami per naktį, verta kalbėti apie konkrečias specifines pastangas.

Yra keletas dalykų, kurie įgyvendinami šiuo metu. Pirma, Gruzijai gana sėkmingai pavyksta stabdyti didžiulį politinį ir finansinį Rusijos spaudimą kitoms šalims dėl pripažinimo klausimo. Tai akivaizdžiai pastebima. Antra, tarptautinės organizacijos laiko minėtąsias teritorijas integraliomis Gruzijos suverenios teritorijos dalimis. Tai taip pat yra Gruzijos pasiekimas. Trečia, daugelis šalių ragina išvesti okupacinę kariuomenę iš Gruzijos. Net Europos Parlamentas vartoja terminą „okupacija“. Apskritai, reikėjo įdėti daug darbo, kad šie dalykai būtų pasiekti.

Daugelyje diskusijų, pvz., Europos saugumo architektūros, Rusijos narystės PPO, ginklų kontrolės klausimais, Rusija priversta kalbėti apie okupuotas teritorijas, o tai jai labai nemalonu. Gruzija pasitelkia politinius instrumentus, o Rusija jaučia nuolatinį spaudimą. Anksčiau ar vėliau minėtos pajėgos iš Gruzijos teritorijos pasitrauks. Gruzija gina savo saugumą. Regionui graso islamo teroristų banga. Gruzija siekia tapti karinio aljanso nare. Islamo terorizmas neapsiriboja Afganistanu.

2009 metų balandį interviu žurnalui „Newsweek“ M. Saakašvilis pasakė, kad jis idealizavo Ameriką Bušo laikais, kai idėjos buvo aukščiau pragmatinės politikos. Dabar, kalbant apie B. Obamos administraciją, dominuoja pragmatinė politika. Tai gali sugadinti Amerikos įvaizdį. Čia minėtina „perkrovimo“ politika santykiuose su Rusija. Antra vertus, M. Saakašvilis buvo vienas iš nedaugelio vadovų, pasveikinęs A. Lukašenką su pergale rinkimuose. Paskutinio Europos diktatoriaus išrinkimas buvo kritikuotas Vakarų.

M. Saakašvilis teigia, kad Vakarai išdavė savo idealus, bendradarbiaudami su autoritarinėmis valstybėmis, kurios pažeidžia žmogaus teises. Bet kyla klausimas, ar ir pati Gruzija savo politiką grindžia idealais ir moralinėmis vertybėmis, ypač turint galvoje santykius su Baltarusija. Apskritai viską diktuoja pragmatizmas, nes nacionaliniai interesai turi būti apginti.

Pagal 2011 m. kovo 7 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras