Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Berlyno branduolinė politika – ciniška ir nedora

2011 03 16

Žaliųjų lyderė Claudia Roth kritikuoja Vokietijos vyriausybės atsaką į branduolinę krizę Japonijoje. Ji mano, kad reaktorių saugumo klausimas bus keliamas rinkimuose Badene-Viurtemberge (vok. Baden-Württemberg) kovo 27 dieną. „Pastarieji įvykiai politizuos rinkimus“, – sakė ji „Spiegel Online“. Aplinkosaugos ministras Norbertas Roettgenas iš Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle iš Laisvosios demokratų partijos (FDP) šeštadienį paskelbė, kad dabar ne laikas atgaivinti debatus apie branduolines jėgaines. Didžiausias dėmesys turėtų būti kreipiamas nelaimės aukoms Japonijoje. C. Roth teigia, kad daugelis esančių valdžioje, susidūrę su branduolinės energetikos klausimais, užmerkia akis. Buvo rengtasi dalyvauti žmonių grandinėje, ilgai planuotame proteste prieš atomines elektrines šeštadienį, įvykių Japonijoje akivaizdoje. Plano nebuvo atsisakyta.

Kyla klausimas, kokią reikšmę būsimiems rinkimams Badene-Viurtemberge turės minėti įvykiai. C. Roth mano, kad įvykiais Japonijoje per rinkimus neturėtų būti spekuliuojama. Tačiau būdas, kuriuo N. Roettgenas ir G. Westerwelle išreiškia susirūpinimą Japonija, bandydami nuslopinti debatus namuose, yra nepriimtinas. Dramatiški įvykiai Japonijoje parodė, kad branduolinė galia negali būti visiškai kontroliuojama, net jei elektrinės yra parengtos kiekvienam įmanomam įvykiui, kaip kad ir Japonijoje. Branduolinė galia nėra 100 proc. saugi, todėl labai pavojinga. Aplinkosaugos ministrui yra labai neatsakinga automatiškai kartoti, kad nėra jokio pavojaus, nes viskas saugu. Tokia politika yra ciniška ir neetiška.

Branduolinė nelaimė Japonijoje gali padėti Žaliųjų partijai rinkimuose, nors C. Roth to ir nesureikšmina. Černobylio katastrofa iškart jos partijai pergalių neatnešė. Politikė tiki, kad žmonės atskiria stichines nelaimes nuo paties žmogaus sukeltų ir žino, ko tikisi iš regionų valdžios. Badeno-Viurtembergo ateitis priklauso nuo patikimų technologijų ir atsinaujinančių energijos šaltinių.

Branduolinių jėgainių veikimo laikas būdavo pratęsiamas dėl lobistų interesų, kurie buvo verti milijardų. Dabar Vokietijos vyriausybė turi paaiškinti, kaip ji užtikrins žmonių saugumą. Valdžia neturėtų puoselėti iliuzijų, kad opozicija nesusitaria dėl branduolinės energetikos. Minėti rinkimai irgi vaidina savo vaidmenį šiame kontekste. Nuo jų iš dalies priklausys ir branduolinių jėgainių likimas. Šeštadienį įvyko antibranduolinė demonstracija, kai nugriaudėjo sprogimas Japonijos Fukušimos branduolinėje jėgainėje. Tai rodo, kad gerokai daugiau dėmesio reikia kreipti žmonijos saugumui.

Pagal 2011 m. kovo 14 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras