Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  D. Medvedevo pagarba pertvarkymui ir laisvei skamba tuščiai

2011 03 14

Rusijos istoriją visada galima interpretuoti naujai, tačiau dabar drąsiai siekiama pasimokyti, kad „laisvė negali būti nukelta vėlesniam laikui, ir turime nebijoti, kad laisvas asmuo gali neadekvačiai naudoti asmeninę laisvę. Toks kelias veda į aklagatvį.“ Šie žodžiai ištarti Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo kovo 3 d. Sankt Peterburge konferencijoje, skirtoje 150-osioms baudžiavos panaikinimo metinėms paminėti. Konferencija buvo ignoruojama oficialiosios propagandos iki prezidento kalbos.

Numanomas lyginimasis su Aleksandru II vargiai gali pagerinti D. Medvedevo įvaizdį, kadangi caras, žinomas kaip „išvaduotojas“, galėjo vykdyti savo rizikingą projektą (baudžiavos panaikinimą), esant žemvaldžių pasipriešinimui, o dabartinis „modernizacijos“ projektas beviltiškai įstrigęs biurokratijos koridoriuose. D. Medvedevo kalba pasirodė likus metams iki prezidento rinkimų, joje buvo pristatyta antros kadencijos programa, kurios filosofija tiesiogiai prieštarauja įsitvirtinusiai visur prasiskverbiančios biurokratinės kontrolės struktūrai, kuri, pasak D. Medvedevo, veda į korupcijos augimą ir valdymo degradaciją, o ne į jos suvaldymą ar valdymo evoliuciją. D. Medvedevo kalboje nėra tiesioginės buvusio prezidento Vladimiro Putino politikos kritikos, tačiau dabartinis šalies vadovas pažymi, kad jo kelias gerokai skiriasi.

O V. Putinas kovo 4 d. pirmininkavo partijos „Vieningoji Rusija“ konferencijoje Brianske ir vadino save „Rusijos politinio ir ekonominio stabilumo pagrindu“. Esminiai jo kalbos punktai buvo pažadas padidinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, pensijas bei studentų stipendijas ir padvigubinti jaunųjų tarnautojų pajamas. Jis rodė išskirtinį dėmesį kiekvienai vietos problemai ir laidė standartinius sąmojus. Toks premjero pasirodymas gali būti vertinamas kaip praeities viešųjų ryšių kampanijos atkartojimas, tačiau V. Putinas žino, ką didžioji dalis išsipūtusios biurokratijos nori girdėti.

D. Medvedevo pretenzijos ginti „modernizaciją“ yra akivaizdžiai silpnos ir jo troškimas likti antrai prezidentavimo kadencijai patraukia tik mažą būrį padėjėjų ir verslininkų, kurie siekia pasipelnyti iš valstybės „inovacijų“ finansavimo. Didelė dalis elito gali būti pavargę nuo V. Putino „vadovėlinio valdymo“ ir vulgaraus humoro, bet jie nelaiko dabartinio šalies prezidento patikima alternatyva.

Ryšio tarp D. Medvedevo laisvės ir reformos diskurso ir valdomos kvazidemokratijos bei ekonominės stagnacijos realybės nėra, tačiau retorika turi poveikio. Jo argumentuose yra nepaneigiamos tiesios, kad Rusijos valstybė „negali būti išlaikoma, suveržiant varžtus“. Kol D. Medvedevas negali padidinti savo pretenzijų valdyti patikimumo, V. Putino valdymo ir kontrolės sistemos galia laipsniškai pakertama.

Kiekvienas žingsnis, kurio D. Medvedevas imasi, norėdamas parodyti savo gebėjimus valdyti, iš tiesų mažina jo galimybes išlikti poste, kadangi V. Putinas tikrai nenorės matyti prezidento kėdėje asmens, kuris gali puoselėti ambicijas ir jas panaudotų. Šalies premjeras yra tikras dėl savo politinės mašinos gebėjimo užtikrinti reikiamą rezultatą rinkimuose. V. Putinas greičiausiai teisus, tačiau tai reiškia, kad laisvės momentas išmuš per kitą piliečių galios išraišką.

Pagal 2011 m. kovo 7 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras