Politiniai neramumai Artimuosiuose Rytuose turi didelę ekonominę ir finansinę reikšmę ypač dėl to, kad didėja stagfliacijos rizika, lėtėja augimo tempai ir smarkiai kyla infliacija. Iš tikrųjų stagfliacijos akivaizdoje atsiranda rimta grėsmė dėl dar didesnio visuotinės ekonomikos nuosmukio. Dideli neramumai Artimuosiuose Rytuose istoriškai buvo naftos kainų didėjimo šaltinis ir sukėlė tris iš penkių paskutinių visuotinių nuosmukių. Yom Kippur karas 1973 m. labai pakėlė naftos kainas ir privedė prie visuotinės stagfliacijos 1974–1975 metais. Irano revoliucija 1979 m. lėmė panašius įvykius, kurie baigėsi 1980–1981 m. recesija. Irako invazija į Kuveitą 1990 m. rugpjūtį vėl jas pakėlė, o Jungtinių Valstijų bankų krizė stūmė Ameriką į nuosmukį.

Naftos kainos vaidmuo ir per šį visuotinį finansų nuosmukį buvo labai svarbus. Iki 2008 metų vasaros, prieš žlungant „Lehman Brothers“, naftos kainos padvigubėjo ir siekė 148 dolerius už barelį. Jos smogė mirtiną smūgį jau ir taip netvirtai pasaulio ekonomikai, kovojančiai su finansiniais sukrėtimais. Mes kol kas nežinome, ar ši Artimųjų Rytų infekcija sparčiai plis į kitas valstybes. Suirutė vis dėlto gali būti valdoma ir imti trauktis, vėl grąžindama naftos kainas į žemesnį lygį. Bet yra didelė tikimybė, kad sukilimas plėsis ir destabilizuos Bahreiną, Alžyrą, Omaną, Jordaniją, Jemeną ir pagaliau netgi Saudo Arabiją.

Net prieš paskutinius Artimųjų Rytų politinius sukrėtimus naftos kainos sparčiai kilo, todėl  energijos neturinčioms rinkos ekonomikoms kilo tiekimo nutraukimo grėsmė. Vėliausias naftos kainų padidėjimas ir su juo susijęs kitų prekių kainų šuolis, ypač maisto, sukėlė rimtų padarinių (jau nekalbant apie didelius pilietinius neramumus). Infliacinis spaudimas augs jau ir taip perkaitusiose kylančiose rinkos ekonomikose, kur naftos ir maisto kainos sudaro du trečdalius vartojimo krepšelio. Kalbant apie mažą paklausą lėtai augančiose pažengusiose ekonomikose, kylančios prekių kainos turės nedidelę įtaką bazinei infliacijai. Tačiau pažengusios valstybės neliks nenukentėjusios.

Atsiranda rizika, kad kylančios naftos kainos sumažins investuotojų pasitikėjimą ir padidins nenorą rizikuoti, o tai turės neigiamos įtakos vartojimui. Verslų ir vartotojų pasitikėjimas bus pakirstas ir dar labiau sumažins paklausą. Tokioje situacijoje pažengusios ekonomikos lėtės ir netgi gali vėl kristi į nuosmukį. Visuotinis augimas bus pristabdytas, o infliacija didės.

Laikui bėgant (bet tai gali užtrukti metų metus) vartotojai galėtų investuoti į alternatyvius energijos šaltinius ir sumažinti iškastinio kuro paklausą, ypač naudodami naująsias technologijas. Energijos ir maisto saugumas yra svarbūs ekonomikos aspektai kaip ir socialinis bei politinis stabilumas. Tačiau laikas veikti yra dabar. Perėjimas nuo autokratijos į demokratiją Artimuosiuose Rytuose, tikėtina, bus duobėtas ir nestabilus. Regionui reikia naujos pagalbos programos, panašios į Maršalo planą po Antrojo pasaulinio karo arba į paramą, pasiūlytą Rytų Europai po Berlyno sienos griuvimo. Finansavimas turėtų ateiti iš Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko. Dvišalę paramą galėtų teikti Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Kinija ir Persijos įlankos valstybės. Tikslas būtų stabilizuoti Artimųjų Rytų valstybių ekonomikas joms žengiant pirmus žingsnius politinio perėjimo keliu.

Iššūkis yra didelis. Dėl nestabilių politinių perėjimų gali kilti socialinė netvarka, organizuotas smurtas, pilietinis karas, tolesnės ekonominės ir politinės suirutės. O prisiminus naftos kainas, šie dalykai paveiks ne tik Artimuosius Rytus.

Pagal 2011 m. kovo 14 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.