Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Neeiliniai prezidento rinkimai Kazachstane: politinių technologų nesėkmė (3)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2011 03 28

Faktinė šios istorijos pradžia atrodo taip: „tautoje“ gimė referendumo dėl dabartinio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo valdymo termino pratęsimo iki 2020 m. idėja. Greitai buvo sutvarkyti reikiami konstituciniai formalumai parlamente, tačiau šalies lyderis demonstratyviai atmetė pasiūlymą ir kreipėsi dėl jo teisėtumo į Konstitucinį teismą. Šis po tautos lyderio (oficialus N. Nazarbajevo statusas) kreipimosi, kaip ir galima buvo tikėtis, pripažino parlamento sprendimą nekonstituciniu. Tačiau N. Nazarbajevas, „nenorėdamas ignoruoti tautos iniciatyvos“, nusprendė surengti pirmalaikius prezidento rinkimus, kurie įvyks 2011 m. balandžio 3 dieną.

Tuo, kad idėja surengti minėtą referendumą tiesiog gimė visuomenėje, patikėti labai sunku. Žinoma, N. Nazarbajevas jokiu būdu nėra griežtai autoritarinis lyderis kaip jo kolegos Uzbekistane ar Turkmėnistane, o Kazachstanas tikrai yra pažangiausia Centrinės Azijos šalis demokratijos prasme. Tačiau referendumas dėl prezidento valdymo termino pratęsimo vargu ar galėjo būti inicijuotas be valstybės vadovo pritarimo. Tuomet kyla klausimas: ko buvo siekiama?

Dar iki N. Nazarbajevo sprendimo atmesti referendumo iniciatyvą analitikai manė, kad pagrindinė to priežastis buvo siekimas išvengti Baltarusijos prezidento rinkimų scenarijaus su masiniais opozicijos protestais. Tačiau grynai teoriškai opozicija galėtų protestuoti ir referendumo atveju – tik ne prieš balsavimo rezultatų falsifikaciją, o prieš pasirinkimo atėmimą. Be to, iš karto buvo aišku, kad Amerika ir ES neigiamai reaguos į referendumo idėją, o Kazachstanui pastaruoju metu yra labai svarbus teigiamas įvaizdis Vakaruose. Tikėtis, kad Vakarai po sėkmingo Kazachstano pirmininkavimo ESBO pro pirštus pažiūrės į referendumo žaidimą, būtų naivu. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton paprašė Kazachstano nenusižengti demokratijos principams ir nerengti referendumo dėl prezidento kadencijos pratęsimo. „Po susitikimo su Kazachstano užsienio reikalų ministru Kanatu Saudabajevu JAV valstybės sekretorė pareiškė, kad nacionalinis referendumas dėl prezidento Nursultano Nazarbajevo kadencijos pratęsimo iki 2020 m. gali tapti žingsniu atgal šalies kelyje į demokratiją. Mes tikimės, kad Kazachstanas įrodys savo pagarbą demokratijai ir žmogaus teisėms“, – per spaudos konferenciją informavo JAV valstybės departamento atstovas Philipas Crowley‘is. Savo ruožtu Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalų ir saugumo politikos klausimais Catherine Ashton pažymėjo: „ES patvirtina savo rimtas abejones dėl šios iniciatyvos [referendumo]. ES primygtinai prašo prezidento Nazarbajevo ir Kazachstano valdžios užtikrinti, kad laisvi ir teisingi rinkimai bus surengti pagal veikiančią Konstituciją ir tarptautinius įsipareigojimus.“

Kai N. Nazarbajevas atmetė galimybę dalyvauti referendume, ekspertai išsakė nuomonę, kad taip jis nusprendė sužaisti „demokratinį žaidimą“, kuris galbūt buvo suplanuotas iš anksto, norint dar labiau sustiprinti Kazachstano kaip demokratinės valstybės įvaizdį. Tačiau pažymėtina, kad kuo toliau, tuo labiau visa istorija panėšėjo į farsą. Tiesa, po Konstitucinio teismo sprendimo Kazachstano lyderis turėjo puikų šansą iki minimumo sumažinti neigiamą probleminės situacijos efektą, jeigu būtų nusprendęs grįžti prie eilinių rinkimų varianto. Tačiau buvo nutarta rengti pirmalaikius prezidento rinkimus. Kaip vertinti tokį sprendimą?

Greičiausiai buvo orientuojamasi į rezultatą (N. Nazarbajevo išlikimas valdžioje be didesnių komplikacijų iš opozicijos pusės) – pirmalaikiai rinkimai yra klasikinis būdas užklupti opoziciją netikėtai ir taip faktiškai atimti iš jos galimybę tinkamai pasiruošti rinkiminiam maratonui (pavyzdžiui, kaip pareiškė vienas iš opozicionierių, planavusių dalyvauti prezidento rinkimuose, Vladimiras Kozlovas, dabar jis tikrai nespės įvykdyti reikalavimo išmokti kazachų kalbą, kaip ketino padaryti iki 2012 m., kai turėjo vykti eiliniai prezidento rinkimai). Tačiau kartu tai yra tiesus smūgis demokratiniam šalies įvaizdžiui, kuris labai sustiprėjo po Kazachstano pirmininkavimo ESBO, o dabar savomis rankomis buvo grąžintas į „Centrinės Azijos specifikos“ padėtį.

Trumpai sakant, tie politiniai technologai, kurie sugalvojo visą šitą operaciją, iš anksto turėjo žinoti, kad dviejų zuikių jiems nušauti nepavyks: ir išsaugoti demokratinį šalies (prezidento) įvaizdį, ir neutralizuoti opoziciją jų pasirinktu būdu buvo neįmanoma. Maža to, blaiviai pagalvojus, N. Nazarbajevui apskritai nereikėjo nieko daryti: šiandien jo įtaka ir populiarumas žmonių tarpe yra toks didžiulis, kad jam tiesiog buvo neverta veltis į šią avantiūrą. Jis galėjo ramiai sulaukti eilinių prezidento rinkimų ir sėkmingai juos laimėti. Skirtingai negu Baltarusijoje, kur Aleksandras Lukašenka praranda šalies sėkmės garanto statusą, Kazachstane akivaizdu, kad N. Nazarbajevas yra neabejotinas pažangios valstybės raidos variklis. Todėl sunku pasakyti, kodėl jis įsivėlė į referendumo ir neeilinių rinkimų reikalą: galbūt pasidavė aplinkos/sistemos (nuo kurios priklauso tiek pat kaip ir ji nuo jo) spaudimui, o gal pasitikėjo savo politiniais technologais.

Pragmatinės politikos klasikas Nicollo Machiavelli suformulavo garsiąją taisyklę – tikslas pateisina priemones. Istorijos su pirmalaikiais prezidento rinkimais Kazachstane atveju tenka konstatuoti, kad tikslas (N. Nazarbajevo pergalė rinkimuose, kartu neutralizuojant opoziciją) nepateisina priemonių, nes jos sudavė rimtą smūgį gerokai sustiprėjusiam Vakarų akyse šalies įvaizdžiui. Realiai Kazachstano politinių technologijų specialistai sužaidė žaidimą „Kam paprastai, jeigu galima sudėtingai“ ir galiausiai apsukę ratą pasieks tą patį tašką, kurį būtų pasiekę be visos šios istorijos. Juk bet kuris viešosios politikos pradinukas pasakys, koks šiandien yra svarbus teigiamas šalies ir jos lyderio įvaizdis, jį kurti tenka ilgai ir kruopščiai, o sugriauti galima akimirksniu. Dabar gi savo „neeilinių rinkimų operacija“ Kazachstanas įvaizdžio prasme nubloškė save iš karto keliomis pozicijomis atgal ir ypač apmaudu jam turėtų būti dėl to, kad norimam rezultatui pasiekti iš principo nereikėjo tokios aukos.

Susiklosčiusioje situacijoje N. Nazarbajevui reikėtų rimtai susimąstyti dėl savo politinių technologijų specialistų kvalifikacijos, nes jos lygis pasirodė esąs žemas. Taip pat reikia mažiau panikuoti dėl to, kas vyksta kitose pasaulio šalyse, o veikti remiantis vietine situacija, o ji Kazachstano prezidentui yra stabiliai palanki. Pagaliau, patarlės „Septynis kartus pamatuok, vieną kartą kirpk“ dar niekas nepaneigė ir kartais nieko nedaryti yra geriau už nereikalingus ir tinkamai nepamatuotus veiksmus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras