Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Rusija ir Europos Sąjunga: ekonominė draugystė

Kristina Puleikytė
2006 04 12

Keturių bendrų erdvių koncepcija, identifikuojanti Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos bendradarbiavimo sritis, įtraukia bendrą ekonominę sritį šalia kitų bendrų erdvių. Be to, labiausiai išplėtotas ir kol kas didžiausią reikšmę ES santykiuose su Rusija išlaiko bendradarbiavimas ekonominėje srityje.

Šiai dienai tiek Rusija, tiek ES daugiausia koncentruojasi ties ekonominiais santykiais ir prekybos klausimais. Tai gali būti susiję su tuo, kad ekonominių santykių plėtojimas ateities planuose tarp ES ir Rusijos teikia naudą abiems pusėms.

ES – Rusijos ekonominių santykių apžvalga

ES ir Rusijos ekonominių santykių plėtojimo vienas iš oficialiai deklaruojamų tikslų yra „sukurti atvirą ir integruotą rinką tarp ES ir Rusijos“. Ekonominius santykius ateities planuose siekiama remti liberalios rinkos principais, t.y. sumažinti prekybos barjerus, skatinti kapitalo srautus bei konkurencingumą. Bendradarbiavimą siekiama plėtoti gana plačiai, apimant tokias sritis kaip tiesioginės investicijos, konkurencijos politika, telekomunikacijos, transportas, energetika, finansinės paslaugos ir pan. ES visą laiką buvo suinteresuota prekybos su Rusija liberalizavimu ir atverti Rusijos rinką ne tik ES prekėms, bet ir kapitalui.

Investicijų ir prekybos srityje ES yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė ir investuotoja. Tuo pačiu Rusija yra penktoji pagal dydį ES prekybos partnerė, tačiau prekyba su naujosiomis ES valstybėmis-narėmis yra daugiau išplėtota nei su „senbuvėmis“ ES valstybėmis-narėmis. Prekybos mastai tarp ES ir Rusijos yra didesni nei tarp ES ir JAV ar Rusijos ir JAV. Aišku, tai galima pirmiausia sieti su geografiniu artumu. Be to, Rusija naujoms ES valstybėms-narėms nėra vien tik svarbi prekybos partnerė. Ji ir reikšminga investuotoja, ypač energetiniame sektoriuje.

Ne tik ES rinka domina Rusiją, bet ir Rusijos rinka domina ES dėl keleto priežasčių. Rusijos rinka yra perspektyvi rinka ES automobilių gamintojams ir investicijoms į energetikos sektoriaus ir mažmeninės prekybos kompanijas.

Rusijai ekonominiuose santykiuose su ES vienas iš svarbiausių tikslų yra Sąjungos parama Rusijos ekonomikos modernizacijai, kuriai reikalingos milžiniškos investicijos. Rusijos vyriausybė suvokia, kad šalies ekonomikos modernizacija bei ekonominės galios stiprinimas gali padėti atgaivinti pačios Rusijos galią bei globalios veikėjos statusą. Rusijos ekonominė modernizacija sunkiai įsivaizduojama be glaudaus bendradarbiavimo su ES, o tiksliau be ES tiesioginių investicijų. Dėl ES technologinio ir ekonominio pažangumo, lyginant su Rusija, ES tampa viena svarbiausių bei patikimiausių prekybos partnerių ir investuotojų Rusijoje.

Rusijos narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO, angl. World Trade Organization (WTO)) klausimas yra pakankamai svarbus santykių su ES kontekste. Rusija iki šiol nėra PPO narė, kas nulemia, kad ji yra už esminių tarptautinės prekybos klausimų sprendimų ribos. Rusijai, siekiant narystės PPO, reikalinga aktyvus bendradarbiavimas, o ne konkurencija su ES. Taigi, Rusijos vyriausybei būtų naudinga, kad ES taptų savotiška Rusijos „advokate“ stojimo į PPO atžvilgiu.

 ES ir Rusija – „energetikos partneriai“

Rusija kontroliuoja didžiulius naftos, dujų, anglies ir urano klodus. Galima paminėti, kad Rusija, Norvegija ir Meksika yra tarp didžiausių naftos resursų gavėjų, kurios nepriklauso OPEC (Organization of the Petroleum Exporting Countries), kuris išgauna apie 80 proc. visos pasaulio naftos. Be to, Rusija turi pakankamai gerai išvystytą išteklių išgavimo bei tiekimo technologiją.

ES rusiškos naftos importas 2002 m. tebuvo 22 proc., tačiau priklausomybė nuo naftos importo iš Rusijos padidėjo po paskutiniojo ES plėtros etapo, nes daugeliui Vidurio ir Rytų Europos valstybėms Rusija yra pagrindinė energetinių išteklių tiekėja. Tuo tarpu priklausomybė nuo dujų importo iš Rusijos yra didesnė, nes 2003 m. rusiškų dujų importo dalis buvo 32 proc.

Senkant energetiniams resursams Šiaurės jūroje, Rusijos kaip energetinių išteklių tiekėjos vaidmuo tik augs. Tai suponuoja Rusijos geografinis artumas bei transportavimo paprastumas, o nestabilumai ir neramumai Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose gali sudaryti kliūtis nuolatiniam ir stabiliam energetinių išteklių tiekimui. Be to, nereikia pamiršti ir elektros energijos. Planuojama, kad ateityje dėl elektros trūkumo gali tekti tiekti elektros energiją iš Rusijos.

Energetinė priklausomybė tarp Rusijos ir ES yra abipusė. Pusę Rusijos gaunamų pajamų iš eksporto sudaro pajamos, gaunamos iš energetinių išteklių eksporto. Apie 60 proc. naftos ir apie 80 proc. dujų eksportuojama į ES. Tuo tarpu Rusija patenkina tik apie 20 – 30 proc. ES energetinių išteklių poreikio. Minėtina tai, kad kai kurios atskiros ES valstybės-narės yra stipriau priklausomos nuo Rusijos energetinių išteklių importo, pavyzdžiui, Baltijos valstybės, nei ES vidurkis.  

Nereikia pamiršti ir to fakto, kad Rusija yra suinteresuota savo ekonomikos (kartu ir jos svarbiausio sektoriaus – energetikos) modernizacija, kuriai reikalingos didžiulės ES investicijos. Nepaisant to, kad Rusijos energetinio sektoriaus kompanijos yra privačios, kuriose dominuoja rusiškasis kapitalas, tokiose įmonėse pastebimai auga ir Vakarų valstybių kompanijų investicijos. Pagrindiniai investuotojai į Rusijos energetikos įmones yra šios kompanijos: Agip, British Petroleum, British Gas, Neste Oy, Norsk Hydro, Royal Dutch/Shell, Statoil, Total Fina Elf ir kt.

 ES energetikos politika

Europos Komisija (EK) priėmė naują ES energetikos politiką, kuri sukėlė naujus debatus ES viduje energetikos klausimais. Šiame EK dokumente pripažįstami keli svarbūs dalykai. Pirmiausia pripažįstama tai, kad egzistuoja stipri ES priklausomybė nuo energetinių šaltinių importo. Antra, kad energetinė priklausomybė nuo išorinių tiekėjų ir energetinių resursų suvartojimas tik didės. Išsiplėtus ES, vidinių energetinių resursų nepadidėjo, bet išaugo jų suvartojimas. Šiuo metu ES importuoja apie 50 proc. energetinių šaltinių, o ateityje planuojama, jog bus importuojama apie 70 proc. Taigi, energetinių išteklių importas ir priklausomybė nuo jo gali tapti energetinio nestabilumo priežastimi.

ES neturi bendros energetikos politikos, o EK parengta ES energetikos politika yra konsultacinio pobūdžio. Nepaisant kelių teisės aktų dėl energetikos rinkos liberalizavimo, energetikos politika iki šiol išlieka nacionalinių valstybių prerogatyvoje. Dėl energetikos strateginės reikšmės didėjimo, natūraliai didėja ir ES institucijų susirūpinimas energetikos klausimais.

Kaip išeitis, siekiant mažinti ES priklausymą nuo išorinių energetinių išteklių tiekėjų, yra alternatyvių energetinių išteklių ieškojimas ir vartojimas. Viena iš galimų alternatyvų – atominis kuras. Nepaisant tokių ES valstybių-narių kaip Austrija, nusistatymas atominių elektrinių ir atominio kuro naudojimo atžvilgiu, visgi tokios valstybės kaip Prancūzija, Lietuva ar Švedija didesne dalimi elektros energijos yra aprūpinamos naudojant branduolinį kurą. Taigi, pajutus energetinių išteklių trūkumą ir vadovaujantis ekologiniais sumetimais, atominės (kitaip branduolinės) energetikos reikšmė turėtų augti, o kaip viena iš svarbesnių žaliavų tiekėjų vėl gali tapti Rusija. Kita alternatyva yra biokuras arba atsinaujinantys energetiniai ištekliai (pavyzdžiui, vėjo energija ar Saulės baterijos). Pastaroji alternatyva ateityje turi daug potencialo, kuris anaiptol dar nėra išnaudotas.  

Rusija kaip patikima energijos išteklių tiekėja

Nepaisant statistikos, Rusijos energetinė svarba ES nė kiek nesumažėja, suvokiant energetinės priklausomybės augimą ateityje. Be to, dėl Rusijos energetinių išteklių ES gali tekti konkuruoti pirmiausia su Kinija ir kitomis Rusijos energetiniais ištekliais besidominančiomis valstybėmis. Rusijai labai patraukli idėja yra plėsti energetinių išteklių eksportą į Tolimųjų Rytų valstybių rinkas. Tačiau nėra pamirštama ir ES rinka bei jos svarba, nes siekiama modernizuoti dujų bei naftos tiekimo į Vakarų Europą infrastruktūrą bei planuojama tiesti naują naftotiekį per Baltijos jūrą.

Natūraliai kyla klausimas, kodėl ES yra suinteresuota energetinių išteklių importu iš Rusijos? Rusija yra geografiškai arčiausia valstybė, gausi energetiniais ištekliais. Taip pat Rusija suvokiama kaip patikima energetinių išteklių tiekėja, tačiau jos patikimumas svyruoja dėl Rusijos vyriausybės pastarojo meto veiksmų. Akivaizdu, kad Rusijos energetikos sektoriaus kompanijos tampa Rusijos manipuliavimo įrankiu, o valstybių priklausomybė nuo jos energetinių išteklių – užsienio politikos tikslų įgyvendinimo priemone. Kol kas pati Rusija nesiekia išlaikyti patikimos partnerės įspūdžio, naudodama kitų šalių energetinę priklausomybę nuo Rusijos kaip efektyvų išorinio spaudimo instrumentą.

Geografinis artumas ir ekonominiai poreikiai stimuliuoja bendradarbiavimą tarp Rusijos ir ES energetikos srityje. Tačiau kol kas nerealu tikėtis, kad Rusijos energetiniai ištekliai žymiai nusvers Artimųjų ir Vidurio Rytų strateginę reikšmę, nes kol kas Rusija nėra pajėgi patenkinti didėjančio ES energetinio poreikio ir užsitikrinti patikimos partnerės įvaizdžio.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (196)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (145)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras