Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  J. Tymošenko požiūris į revoliucijas

2011 03 25

Pasigirsta svarstymų, kad buvusi Ukrainos premjerė J. Tymošenko ateityje gali tapti šalies prezidente. Per 20 Ukrainos nepriklausomybės metų ji nuėjo ilgą kelią: nuo verslininkės iki dujų oligarchės, tada – revoliucijos lyderės, premjerės, dabar vėl opozicijos lyderės. Buvo sąsajų ir su kriminaliniais tyrimais. Dabar pasaulio dėmesys sutelktas į anksčiau neįprastus sukilimus arabų valstybėse ir J. Tymošenko turi patarimų protestuotojams. Ji optimistiškai žiūri į kiekvienos valstybės galimybę ginti savo laisvę, jeigu žmonės yra pakankamai drąsūs, kad dėl vertybių išeitų į gatves. „Jeigu nėra sąžiningų rinkimų ir galimybės priversti valdžią atsakyti ir atsiskaityti, tada aš palaikau protestų veiksmus, – sako Ukrainos politikė. – Bet revoliucijos nepakanka. Atsikratyti valdančių žmonių yra tik problemos dalis. Arba tai naujų problemų sukūrimas“.

J. Tymošenko turėtų išmanyti, apie ką kalba. 2004 metais ji buvo viena iš Oranžinės revoliucijos lyderių, Ukrainos netvarkingo sukilimo, per kurį vis dėlto išvengta kraujo praliejimo. Per jį buvo pašalintas Kremliaus kandidatas į prezidentus Viktoras Janukovyčius, nes buvo manyta, kad jis klastojo rinkimų rezultatus. J. Tymošenko susijungė su V. Juščenka, kuris neva buvo neteisingai nugalėtas, ir jie suformavo tandemą, paskatinusį minias išeiti į gatves. Jie buvo ypatinga ir keista pora, tiesiog nužengusi iš pasakos puslapių – jis su subjaurotu veidu dėl politinių oponentų surežisuoto apsinuodijimo, o ji – su savo „princesės bokšte“ kasa. Jie kartu stovėjo Kijevo centrinėje aikštėje ir žadėjo minioms naują gyvenimo būdą. Ukrainos kadenciją baigiantis prezidentas Leonidas Kučma, kuris rėmė V. Janukovyčių, nusileido naujų rinkimų reikalavimams.

Tai buvo laikas, kaip dabar arabų pasaulyje, kai atrodė, kad žmonių galia nušluos senus korumpuotus buvusių sovietinių valstybių vadovus, kurie niekur nedingo po komunizmo žlugimo. Gruzijoje jaunas ir charizmatiškas M. Saakašvilis pakeitė E. Ševardnadzę. Ir štai iškilo Ukraina su savo Oranžine revoliucija. Tačiau įvykiai Ukrainoje nesiklostė kaip planuota. V. Juščenkos ir J. Tymošenko aljansas greitai žlugo, ji premjere buvo tik trumpiau nei metus. J. Tymošenko nacionalizmas bei populizmas nepatiko ir Kremliui, prieš ją imtasi viešųjų ryšių akcijų. 2007 metais J. Tymošenko vėl grįžo kaip V. Juščenkos premjerė. Valstybės politinis gyvenimas buvo gyvybingas – vyko atviri debatai televizijoje, bet ekonomika ritosi žemyn. Maskva neapkentė V. Juščenkos nacionalizmo, o J. Tymošenko pasirodė kaip geras derybų variantas. Vladimiras Putinas su ja aptarė dujų kainas ir teigė, kad tai jam buvo patogu. Vis dėlto finansų krizė Ukrainą smarkiai sukrėtė ir politinių galių pusiausvyra pasikeitė. Žiniasklaidos laisvės apribotos, o korupcija klesti.

„Valdžia tapo ciniška ir pagrindinis jos tikslas yra praturtėti, – sako J. Tymošenko. –  Žiūrėdami televiziją grįžtame į Brežnevo erą“. Tik kyla klausimas, ar taip kalba būsimoji Ukrainos prezidentė.

Pagal 2011 m. kovo 21 d. „The Independent“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras