Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Parama, politika ir plėtra: XXI amžiaus iššūkiai

2011 03 29

Ar galime nugalėti skurdą? Galbūt, jeigu pasimokysime iš praeities, o jau tada žvelgsime į ateitį. Plėtrą dažnai žmonės sieja su neramumais. Kai kurios idėjos yra tikrai naujos, paskatintos naujųjų technologijų bei novatoriškų politinių judėjimų. Senos idėjos, anksčiau nurašytos dėl įvairių priežasčių, įgauna antrą kvėpavimą ir dažnai audringai sveikinamos kaip radikaliai naujos. Naujos sąvokos pasiskolinamos iš kitų disciplinų, pvz., medicinos ar fizikos, arba iš pasaulinio lygio debatų. Tokią padėtį iliustruoja pastarųjų mėnesių pavyzdžiai.

Pirma, grįžta resursų apribojimo sąvoka. Kylančios maisto produktų kainos trukdo visuotiniam progresui, bandant visus aprūpinti maistu, kad nebeliktų bado. Taip pat nepamirštami įsipareigojimai planetai – kiek anglies dvideginio galime sukurti, nesukeldami katastrofiško klimato pokyčio, kiek galime suvartoti vandens, naudoti derlingos žemės ar prieinamos energijos. Visa tai suvokiama kaip rimti ekonominės veiklos apribojimai. Jeigu resursai yra riboti, paskirstymas yra dar svarbesnis, todėl atsiranda pavojus, kad neturtingi žmonės bus nustumti į eilės galą. Tokią situaciją įvardijančių pranešimų daugėja, bet dažniausiai sprendimai jų būna techniniai, o galios, politikos ir paskirstymo problemos ignoruojamos.

Antra, plėtros sektorius apėmė turtingą elitą neturtingose valstybėse, o tai išryškino nelygybę ir skirtį tarp šiaurės ir pietų. Šiaurės šalių politikos problemos tampa aktualios ir neturtingose valstybėse, tai – gyventojų senėjimas, spartėjanti urbanizacija, ne tik parama, susidūrimas su skurdu ir nelygybė. O štai gerovės valstybės garantuoja sveikatos apsaugą, švietimą ir socialinę apsaugą. Tačiau čia dažnos psichikos ligos, nedarbingumas ir netgi nutukimas. Pavyzdžiui, Meksika pagal nutukimą yra antra planetoje po Jungtinių Valstijų, o nutukimas ir prasta mityba koegzistuoja daugelyje besivystančių šalių. Dėl to daugėja susirgimų diabetu bei širdies ligų. Tradicinės plėtros organizacijos bando atkreipti visuomenės dėmesį į šiuos dalykus. Apskritai, skirtis „jie ir mes“, tai, kad vargšai žmonės neturtingose šalyse gyvena kitaip negu šiaurėje, skiriasi jų patirtis bei išgyvenimai, yra sunkiai įveikiama.

Trečia, daugiapolis pasaulis turi vyraujančią plėtros klišę, susijusią su jos ciklais. Jau pradedama pamažu suprasti, ką tokie pokyčiai reiškia. Nauja pasaulio tvarka bus vienas iš tinklų ir nenuolatinių grupių, o ne fiksuotų hierarchijų, tokių kaip G8. Paramos agentūroms nepatiks visuotinės galios perskirstymas – G20 daugiau žiūri į augimą, o ne į paramą. Ar „tvarus“, „lankstus“, „viską apimantis“ augimas tėra mokėjimas pasirodyti iš gerosios pusės? Ar pasaulis grįš prie Tečer / Reigano eros iliuzijų? Jeigu taip, nelygybė didės, o skurdo sumažinimas įstrigs.

Pagaliau, mąstymo būdas apie plėtrą nuolat kinta. Štai, pavyzdžiui, pokyčių teorijos. Nevyriausybinės organizacijos ir kiti dažnai save vadina „pokyčio veikėjais“, tačiau paprastai jie labai mažai teinvestuoja į savo supratimo apie pokyčius tobulinimą ir suvokimą, kaip reaguoti į juos. Kyla klausimai, kokios pokyčių rūšys yra nuspėjamos, kokias galime suplanuoti, o kurios, kaip Arabų pavasaris, yra visiškai nenuspėjamos, ir kaip tokiu atveju į jas atsakyti. Apskritai, paramos institucijos geriau supranta ir atsako į nenuolatinius pokyčius. Jos susiduria su tokiais pokyčiais kaip gamtos nelaimės ar politiniai įvykiai. Kyla klausimas, kodėl taip yra.

Susikoncentravimas į naujoves ignoruoja pagrindines plėtros problemas: skurdo mažinimą, paramą piliečiams, pastangas kurti efektyvias, atsakingas valstybes, kovą dėl sveikatos apsaugos, išsilavinimo suteikimo, galimybių gauti vandenį ir maistą, taip pat lygias teises moterims ir vyrams.

Pagal 2011 m. kovo 28 d. „The Guardian“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras