Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  NATO klimpsta į balą Libijoje? (12)

Komentarai:

123, 2011 04 05 00:31
man idomu tik vienas dalykas: kodel zmones desperatiskai atsisako pripazinti viena nuomone, bet su mielu noru priima kita nuomone. Kas gali garantuoti, kad kita nuomone nera tiesiog "blefas"? T.y. propoganda, propogandoje? Jeigu netiki, tai netikek niekuo..., nes niekas negali garantuoti, kad kita "tiesa" tikrai yra tiesa.

GRU pasekajs, 2011 04 04 16:34
Cia va copy/paste viena komentara, manau gan idomi pozicija, gal but atskleidzianti Libijos konflikto esme:
"Dar visai neseniai, prieš prasidedant neramums, dabartiniai Libijos bombarduotojai, pradedant B. Obama ir baigiant Sarcozy, draugiškai pozuodavo prieš reporterių objektyvus su M. Kadafiu, kai kurie net meiliai apsikabinę. Jam 30 m. visi Vakarų " demokratai" tiesdavo raudoną kilimą, jis buvo visaip palaikomas ir remiamas, nes Libijoje gausu dujų ir naftos…
Atsilygindamas M. Kadafis už naftodolerius tuose pačiuose “draugiškuose” Vakaruose pirko ginklus ir įvairiausią techniką, pasikvietė apie MILIJONĄ specialistų iš Vakarų ir mokėjo jiems didžiulius atlyginimus. Negana to, kaip dabar aiškėja, Libijos vyriausybė dosniai investavo į Vakarų ekonomiką – pirko valstybines obligacijas ir akcijas, auksą, skolino pinigus. Pasirodo, Libijos paskolos ir investicijos JAV ir ES siekia kelis šimtus MILIJARDŲ dolerių… Jis, kaip dabar paaiškėjo, finansavo Sarkozy prezidentinę kampaniją ir padėjo jam ateiti į valdžią. Sarkozy apetitas buvo didesnis – užsinorėjo ir Libijos naftos bei dujų verslovių, kad galėtų melžti Libiją, kaip per “Dalkiją” ir “Rubikoną” melžia Lietuvos žmones… Neišdegė – Kadafis Libijos neišpardavė, kaip Lietuvos “demokratai”.
Deja, jis smarkiai prašovė, pasirinkdamas draugus. Pirmai progai pasitaikius, “draugai” pasielgė, kaip paskutiniai banditėliai - kai skolos grąžinti nenori, kreditorių paprasčiausiai “užkasa”.
192 valstybių JT “Saugumo taryboje” (15 narių-valstybių) 10 buvusių Kadafio “draugų”, likusiems 5-iems tyliai pritariant, už visas 192 valstybes nutarė Kadafio režimą PRIBAIGTI.
Pagal dvasininkų seminarijos auklėtinio J. Džiugašvilio (Stalino) “dėsnį” – nėra žmogaus-nėra problemos – nebebus dabartinės Libijos vyriausybės, nebebus kam grąžinti Vakarams paskolintus ir investuotus MILIJARDUS. Juos bus galima ramiai pasiliklti sau, priedo dar gaunant ir didžiausius VISOJE AFRIKOJE naftos ir dujų telkinius.
Tereikėjo apmokyti kelis tūkstančius “revoliucionierių”, pažadėti jiems VALDŽIĄ, kaip buvo bandyta ir Baltarusijoje, o tie jau sukels dar keliasdešimt tūkstančių “atyvistų”. Tada jau - sukilėlių parama ginklais ir Libijos puolimas,Japoniją ištikusios katastrofos metu – viskas pagal klasikinį dėmesio atitraukimo scenarijų…"
Na pozicija idomi, kas be ko visko gali buti... labai jau idomiai vystosi situacija lybijoje...

E, 2011 04 04 15:28
Pagrindiniai politiniai aktoriai yra ponas Cameronas ir dede Sarkozy. Tiek Amerika tiek jos pilotas Obama vangokai reiskiasi sioje situacijoje, apart kariniu pajegu dislokavimo.
Vertetu nepamirsti, kad ko ne didziausias ir stipriausias tarptautineje scenoje zmogus yra N. Sarkozy. Pamenate Gruzijos Rusijos kara, kaip Sarkozy greitai sutvarke abi puses.
Jeigu vyksta kokia tarptautine krize, Sarkozy ko ne pirmutinis puola gelbeti visus. Be abejones nereikia pamirsti ir artejanciu Prancuzijos prezidento rinkimu. Kas tikriausiai yra vienas is svarbiausiu faktoriu, kodel Prancuzija labai aktyviai reiskesi sioje krizeje.
Kas liecia dede Camerona, tai, matyt vis del to norejo pasireiksti esas kietasprandis tarptautineje scenoje, realiai tik save dar labiau apkvailino.

Libija nuo demonstraciju pradzios jau buvo pasmerkta destabilizacijai. Skirtumas tiek kiek si destabilizacija uztruks? Tikriausiai sajungininkes lose, jeigu butu leide gadafiui vienam kapotis su maistininkais tikriausiai butu zymiai ilgiau uztruke, tad vertejo isikist ir sutrumpinti destabilizacija iki minimumo. Tikekimes viskas kita puse neatsisuks?

GRU pasekejas tam stumenciam, 2011 04 04 14:54
Na tu ir apgailetinas pasnekovas... Tu gal zmogau vaistu isgerk, "valerijankes" ar kaip ten sakoma...
P. S. Jei jau mane prafiltruos, tai jau tokius runkelius kaip tu tegu palieka, atspindesi savo demokratines vertybes, kultura ir lygybe kuria taip aukstini!

to GRU pasekejas, 2011 04 04 13:22
dar kartą kartoju: išmok bent elementariai lietuvių kalbą, bo tikrai pasirodai kaip chalujus iš Glavnoje razviedovatelnoje upravlenije, tipo - iš Vaskos ir Čepajevo kompanijos... Prašysiu tokius prafiltruoti Geo...Gi terši kaip koks chalopas visą tautą, kaip tu nesupranti. Gal tau reikia kartoti pradžios mokyklą?

GRU pasekejas tam stumenciam, 2011 04 04 11:37
liko nuoskauda ant sirdies... nieko... prais po kiek laiko, paverk, bus lengviau...

to GRU pasekejas, 2011 04 04 01:22
nu ir kalba pas tave, tik vienas sakinys, bet ir tai neaisku, ka norejei pasakyti :)
ka reiskia tas GRU?

Andrius, 2011 04 03 21:41
Įsiveržiant į Iraką realiai niekam JTO nuomonė nebuvo įdomi, kaip ir į Serbiją, bei dabar į Libiją.

GRU pasekejas to L N, 2011 04 03 21:25
As tiksliai neprisimenu, bet argi JAV isiverze (kai jai reikejo) i Iraka pries JTO sutikimo?

L N to Vytenis, 2011 04 03 12:43
Naikintuvo pilotui buvo neleista įsikišti nes prieš jam įsikišant reikia surinkto JTO asamblėją, kelias savaites diskutuoti, spręsti ką daryti, po to balsuojant tikėtis, kad niekas iš saugumo tarybos valstybių neuždės veto ir tik tada galima veikti. Yra dilema ar veltis į visus tokio pobūdžio konfliktėlius kaip tu pasakei ar viską daryti pagal taisykles ir per tą laiką žūtų žmonės ir viskas pasibaigtų. Beviltiškos tarptautinės organizacijos turi pasikeisti, nes daugiapoliariniam pasauly bus labai daug problemų jei jos liks tokios kokios yra dabar.

Vytenis, 2011 04 03 00:34
Man tai iki šiol nesuprantamas yra amerikiečių, britų ir prancūzų sprendimas įsikišti į pilietinį karą Libijoje. Juk pastaraisiais metais (2009-2011) Libija, valdoma Gaddafi, nekėlė jokio pavojaus išorinio pasaulio saugumui. Libijos ir JAV santykiai buvo atšilę. Libijoje net lankėsi aukšto rango JAV politikai. Tiek JAV, tiek Europa pulkininko Gaddafi valdymu turėjo būti patenkintos vien dėl to, kad jis kovojo prieš islamo fanatikus. Jei JAV ir Europos politikai į tarptautinius santykius žvelgtų vien tik iš REALPOLITIK perspektyvos, tai jie Libijos vidaus reikalus turėtų palikti pulkininko Gaddafi prerogatyvai. Deja, dabartinė JAV ir Europos politikų karta yra apimta žmogaus teisių gynimo karštligės. Užsienio politikos srityje ši karštligė pasireiškia besąlyginiu reikalavimu žmogaus teisių gynimo kartelę pakelti iki JAV ir Europos lygio. Juokingai skamba amerikiečių ir europiečių politikų svaičiojimai apie tai, kad Šiaurės Afriką įmanoma paversti demokratijos bastionu. Greičiausiai viskas baigsis tuo, kad Libijoje ir aplinkinėse valstybėse ims stiprėti islamo fanatikai.

P.S. Man dar šiaip itin patinka kai kurie JAV užsienio politikos aspektai.

Kai Irako oro erdvėje patruliavęs JAV naikintuvas (dar prieš rugsėjo 11) pastebėjo Saddamo Huseino pajėgų sraigtasparnį, apšaudantį kurdų civilius, tai naikintuvo pilotui buvo griežtai įsakyta nesikišti. JAV politikai šį žingsnį teisino tuo, kad JAV neva yra suinteresuotos Irako vakstybės teritoriniu vientisumu. Dabar, kai panašioje situacijoje atsidūrė Gaddafi, JAV naikintuvų pilotams jau įsakoma pulti. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu... Negerai, kai identiškose situacijose užsienio politika vartosi 180 laispnių kampu...

Ibrahimovičius, 2011 04 01 15:59
Česka eilinį kart nusišneka - "bus skirta 33 mlrd dolerių"... Niekas ten nieko neskirtų, o tik grąžintų dabar įšaldytus Libijos pinigus. Jie, beje, nevisai teisingai priskiriami Gaddafi šeimai (neva tai asmeniniai jo prisivogti milijardai). Įtariu, kad dauguma tų Gaddafi "prisivogtų" milijardų yra Libijos valstybinės atsargos ir investicijos.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras