Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Ukraina siunčia įvairius signalus dėl laisvos prekybos su ES ir Rusija (2)

2011 04 01

Ukraina pajuto, kad vis sudėtingiau išlaikyti balansą tarp santykių su ES ir Rusija, kurios abi yra svarbios Kijevo prekybos partnerės. Derybos dėl politinio bendradarbiavimo ir laisvos prekybos su ES paskutiniu metu sulėtėjo, o Maskva vis labiau spaudžia Ukrainą stoti į Muitų sąjungą, jungiančią Kazachstaną, Baltarusiją ir Rusiją. Narystė joje ir laisva prekyba su ES yra tarpusavyje nesuderinami dalykai. Jei derybos dėl laisvos prekybos, pradėtos 2008 m., nebus baigtos šiais metais, kaip planuota, tai Kijevas gali pasirinkti Maskvos vadovaujamą Muitų sąjungą. O šiam tikslui pasiekti Maskva naudoja visus savo dispozicijoje turimus įtikinėjimo metodus.

Kovo 15 d. kalbėdamas Minske Rusijos premjeras Vladimiras Putinas leido suprasti, kad Rusija naudotų „tiek morkas, tiek lazdas“. Jis teigė, kad jei Ukraina pasirinks laisvą prekybą su ES, Rusija „bus priversta statyti [prekybos] sieną“, kad apsisaugotų nuo ES prekių.

Ukraina taip pat suinteresuota laisva prekyba su Rusija, kuri yra pagrindinė Ukrainos eksporto rinka. Taip pat šalis tikisi paskolų iš Rusijos naujų atominių jėgainių statybai ir Rusijos užsakymų šalies aviacijos pramonei, kuri per silpna konkuruoti ne NVS šalių rinkose. Įstojusi į Muitų sąjungą, Ukraina gali tikėtis pigesnės rusiškos naftos ir gamtinių dujų. Be to, kadangi Ukrainos rinka yra didesnė už Kazachstano ir Baltarusijos (šiuo metu esančios Muitų sąjungos narės) kartu sudėjus, tai Kijevas Maskvai tikrai yra labai svarbus.

Kovo 17 d. Ukrainos dienraštyje „Den“ buvo anonimiškai cituojamas vyresnysis šalies diplomatas. Pasak jo, Ukrainos pozicija dėl Muitų sąjungos gali pasikeisti, jei 2011 m. nebus pasirašytas laisvos prekybos susitarimas su ES. Ukrainos prioritetas toliau lieka ES, bet po V. Putino pareiškimo Minske įvairūs Ukrainos pareigūnų signalai suponuoja mintį, kad tai gali pasikeisti.

Ukrainos premjeras Mykola Azarovas apgailestavo, kad derybose dėl laisvos prekybos susitarimo neįvyko persilaužimas. Jo teigimu, ES turi atnaujinti derybų formatą, kad šios įgautų didesnį pagreitį. Susitikime su britų verslininkais jis sakė, kad ateityje Ukraina sieks narystės ES. Visgi kovo 20 d. interviu Austrijos dienraščiui „Der Standard“ šalies premjeras teigė, kad Ukraina, nors tęsia derybas su ES, neatmeta galimybės pasirinkti ir Muitų sąjungą. Užsienio reikalų ministras Kostiantinas Hryščenka studentams teigė, kad Ukraina nori bendradarbiauti su Muitų sąjunga tokiu formatu, kuris nekenktų deryboms ir bendravimui su ES. Premjero pirmasis pavaduotojas Andrejus Kliujevas pabrėžė, kad Ukraina dalyvaus tokiose ekonominėse sąjungose, iš kurių gaus naudos, o kitais klausimais jai naudingiau būti laisvos prekybos zonos su ES dalimi. A. Kliujevas yra vyriausiasis derybininkas su ES.

Pagal 2011 m. kovo 30 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras