Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Irano ambicijos Vidurio Rytuose po S. Husseino nuvertimo

Simas Jankauskas
2006 04 12

www.eia.doe.gov/ emeu/cabs/iran.htmlPaskutiniu metu Iranas susilaukia ypatingai didelio tarptautinės bendruomenės dėmesio. Užsienio šalių žiniasklaidoje aktyviai aptarinėjama šios šalies branduolinė programa, vertinami jos prezidento Mahmoudo Ahmadinejado antisemitiniai pareiškimai, analizuojami teokratinio režimo ryšiai su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis.

Visose rimtose diskusijose apie Irako ateitį neišvengiamai tenka kalbėti apie Iraną ir jo ambicijas Vidurio Rytuose. Po S. Husseino režimo žlugimo, Irano statusas Vidurio Rytų regione gerokai pakilo. Amerikiečiai, sprendimų priėmėjai, šiandien puikiai supranta, jog Irake nebus taikos be kompromisinio susitarimo su Iranu.

Tinkamas Irano regioninių ambicijų įvertinimas yra svarbus siekiant geriau suprasti paskutinius įvykius Vidurio Rytuose. Irano ambicijų supratimas kiek kitokioje šviesoje leidžia matyti JAV ir Irano informacinį karą dėl ambicingos pastarojo branduolinės programos įgyvendinimo.

Irano ambicijos iki S. Husseino nuvertimo   

Verta pradėti nuo pastebėjimo, kad šiandieninis Iranas yra buvusi Persija. Tik nuo 1935 m. Persiją oficialiai imta vadinti Iranu. Šiandieninių Irano ambicijų būtų neįmanoma suprasti, neįvertinant Persijos imperinės praeities. Sukūrus centralizuotą valstybę (maždaug 700 m. pr. Kr.), skirtingiems persų valdovams keletą kartų buvo pavykę Persiją paversti dominuojančia Vidurio Rytų regiono galybe.

Didinga Persijos imperijos istorija darė ir daro didelį poveikį Irano politinių lyderių kuriamoms šalies vystymosi vizijoms. Kiekviena buvusi imperija siekia susigražinti kadaise turėtą galią ir įtaką. To siekia ir Iranas. Šalies politiniai lyderiai mano, jog Irano tikslas negali būti menkesnis nei dominavimas Vidurio Rytų regione.

Pirmasis Persijos imperijos atkūrimo (sukūrimo) idėjos įgyvendinimo XX a. rimtai ėmėsi amerikiečiams lojalus šachas M. R. Pahlavi. 1969 m. jis pradėjo įgyvendinti spartų šalies galios (visų pirma karinės) didinimo projektą, ėmė kurti naująją Persijos imperiją. Šachas M. R. Pahlavi įsitraukė į teritorinius ginčus su kaimyninėmis valstybėmis, pradėjo kontraversiškos branduolinės programos įgyvendinimą. Jo planus paversti Iraną galingiausia regiono valstybe nutraukė 1978 – 1979 m. islamiškoji revoliucija. 

1978 – 1979 m. islamiškoji revoliucija į valdžią Irane atvedė ryžtingai nusiteikusius religinius šiitų lyderius. Islamo „vėliavos“ iškėlimas Irane nulėmė daug reikšmingų pasikeitimų, tačiau pagrindinis strateginis tikslas liko tas pats. Irano Islamo Respublikos „revoliucijos eksportavimo“ politika šią šalį turėjo paversti dominuojančia Vidurio Rytų regiono valstybe. Savo įtakos skleidimui regione Iranas pasitelkė ryžtingai nusiteikusius musulmonus. Libaniečių teroristinė organizacija „Hizbollah“ – Irano „revoliucijos eksportavimo“ politikos kūrinys.    

1980 – 1988 m. Irako-Irano karas – Irako iššūkis Irano pretenzijoms tapti dominuojančia regiono valstybe, o taip pat JAV „dvigubo sulaikymo“ strategijos rezultatas. Verta pastebėti, jog Irakas yra pagrindinis pretendentas į Vidurio Rytų hegemono statusą, galintis mesti iššūkį Iranui. Irako ir Irano nesutarimų ištakos – Babilonijos ir Persijos kovos dėl regiono hegemono statuso. Po 1980 – 1988 m. karo S. Husseino Irakas buvo vienas didžiausių Irano priešų.     

Irano ambicijos po S. Husseino nuvertimo

2001 m. rugsėjo 11 d. teroristiniai išpuoliai JAV ir juos sekusi karinė kampanija prieš talibų Afganistaną bei jame įsikūrusius „Al-Qaida“ kovotojus, Irano teokratinio režimo lyderiams leido suprasti, jog Vidurio Rytų regione artėja didžiųjų permainų metas. JAV buvo įniršusi ir žvangino ginklais. 2002 m. sausį JAV prezidentas G. W. Bushas paskelbė, jog Šiaurės Korėja, Iranas ir Irakas sudaro „blogio ašį“. Tapo aišku, jog šios valstybės yra potencialiausi taikiniai kitai JAV karinei atakai.

Talibų valdomas Afganistanas, priglaudęs „Al-Qaida“ kovotojus, buvo Irano Islamo Respublikos priešų sąraše. Nekeista, jog JAV, inicijavus karinę kampaniją prieš šią šalį, savo pagalbą pasiūlė ir amerikiečių atžvilgiu priešiškai nusiteikęs Iranas. Teheranas pasiūlė savo oro uostus amerikiečių lėktuvams. Iranas taip pat panaudojo savo įtaką Afganistane tam, kad amerikiečiai susidurtų su kuo mažesniu afganų kovotojų pasipriešinimu. Sutriuškinus talibų režimą ir sunaikinus „Al-Qaida“ bazes, vienas Irano Islamo Respublikos priešų buvo įveiktas.

Iranas po „blogio ašies“ paskelbimo aiškiai suvokė, jog jam kyla realus pavojus tapti sekančiu globalaus karo prieš terorizmą taikiniu. Kita vertus, tuo pačiu metu tapo aišku, kad JAV taikiniu gali tapti ir nekenčiamas konkurentas, kovojantis dėl dominavimo Vidurio Rytuose. S. Husseino Irakas, kurio Iranas ilgus metus nesugebėjo įveikti, galėjo kristi nuo kito priešo – JAV rankos. Kartu tai reiškė dėmesio atitraukimą nuo glaudžius ryšius su teroristais palaikančio Irano. Tuo metu Iranas užsibrėžė sau užduotį – įtikinti amerikiečius karinės kampanijos prieš Iraką būtinybe ir sėkme. Gudrybė Teheranui pavyko.

2003 m. JAV ir jų sąjungininkai sutriuškino S. Husseino režimą. Iranas per savo agentų tinklą Irake sugebėjo suklaidinti amerikiečių žvalgybą. Anot „Stratfor“ analitiko G. Friedmano, Iranas padėjo amerikiečiams apsispręsti dėl operacijos prieš S. Husseino režimą, nes įtikino JAV tuo, jog irakiečiai:

  • įgyvendina masinio naikinimo ginklų kūrimo programas;
  • amerikiečių karius pasitiks kaip išvaduotojus;
  • pasibaigus karinei operacijai nesigriebs išpuolių prieš amerikiečius.

Irano ambicijos, susijusios su dominavimu Vidurio Rytų regione, turėjo būti realizuotos JAV dėka. Pagal Teherano planą, JAV turėjo nuversti nekenčiamą S. Husseiną, išstumti irakiečius sunitus iš valdžios, visus valdžios svertus perduoti šiitams, palaikantiems glaudžius ryšius su Iranu. Iranas tikėjosi, jog amerikiečiams pasitraukus iš Irako dėl irakiečių spaudimo, nedraugiška kaimyninė šalis virs satelitine valstybe, įgyvendinančia Teherano interesus. Taigi Irano Islamo Respublika, įstumdama JAV į karą Irake, vadovavosi savo išskaičiavimais, susijusiais su senai puoselėjamu tikslu – tapti regiono hegemonu.

Šiandien galima teigti, jog Irano suplanuota schema suveikė tik dalinai. Situacija Irake šiuo metu nėra aiški. JAV deda dideles pastangas tam, kad į irakiečių valdžios struktūras būtų įtraukti ir Irako sunitai. Iš esmės situacijos Irake nekontroliuoja nei JAV, nei Iranas. Irako ateitis dėl to sunkiai prognozuojama. Būtent dėl šios priežasties Iranas ir JAV yra priversti slapta (viešai to daryti negali dėl savo žaidimų viešajame lygmenyje) sėsti prie derybų stalo ir ieškoti kompromisinio varianto dėl Irako ateities.

Iranas visais įmanomais būdais siekia, kad Irakas vėl netaptų galinga ir priešiškai nusiteikusia valstybe persų atžvilgiu. Iranas nori Irako valdžioje matyti Teheranui lojalius šiitus. Savo ruožtu JAV siekia koalicinės sunitų ir šiitų vyriausybės, ribojančios Teherano įtakos dydį Irakui. Taip pat JAV nori Irake palikti savo karines bazes. Derybos, žinoma, nelengvos, tačiau susitarti galima, jei tik Iranui bus pasiūlytas variantas, kuris Teherane nebus traktuojamas kaip grėsmė šalies gyvybiniams interesams.

Reikėtų pastebėti, jog JAV ir Irano konfliktas dėl pastarojo branduolinės programos tėra svarbesnės kovos dėl dominavimo Vidurio Rytų regione atspindys. JAV nėra minima tarp valstybių, pretenduojančių į Vidurio Rytų regiono hegemono statusą, tačiau Vašingtonui svarbu, kokia šalis dominuos šiame, nafta turtingame, regione. JAV nenori leisti Vidurio Rytų regione įsigalėti priešiškai nusiteikusiai valstybei amerikiečių atžvilgiu. JAV ir Irano „karas“ dėl šios priežasties vyksta nuo 1978 – 1979 m. islamiškosios revoliucijos. Tiesa, šis karas yra informacinis ir slaptųjų tarnybų karas.

JAV ir Irano apsižodžiavimas, susijęs su branduoline programa ir galima prevencine ataka, skirtas iš esmės platesnei tarptautinei auditorijai. Taip atitraukiamas dėmesys nuo kur kas įdomesnio ir svarbesnio dalyko – slaptų derybų dėl Irako ateities. Ar JAV ir Irano konfliktas pereis prie karinių veiksmų, iš tiesų priklausys nuo to, kaip amerikiečiams ir iraniečiams pavyks suderinti savo ambicijas, susijusias su Irako ateities scenarijumi.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras