Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Georgas Zachmannas. Ekonominės ir branduolinės krizių sąsajos

2011 04 08

Kalbant apie 2008–2009 m. finansų krizę buvo vartojamos tokios metaforos kaip žemės drebėjimas, cunamis, krachas, juodoji gulbė, kritimas, dabar šias sąvokas tenka vartoti tiesiogine prasme. Tiesą sakant, finansų krizė ir branduolinė krizė Fukušimos atominėje elektrinėje Japonijoje turi mažiausiai keturis panašumus:

- juodosios gulbės metafora rodo, kad šiuos įvykius sunku apmąstyti ir teisingai įvertinti kompleksiškų sistemų riziką;

- atsakingi pareigūnai neįstengė numatyti ir išvengti krizių;

- krizių padariniai nepaiso sienų;

- sprendžiant krizes, jėgos buvo kaip galima labiau telkiamos, o visuomenė – bent iš dalies informuojama apie padėtį.

Japoniją sudrebinęs 9 balų žemės drebėjimas yra išskirtinis ir retas įvykis, kurį sunku įsprausti į modelius, sudarytus remiantis ribota istorine informacija. Mažai tikėtini įvykiai, turintys daug pasekmių, yra ir finansų krizių šerdis. Viena iš ekonominės krizės priežasčių buvo finansinių institucijų apetitas renkantis ir kuriant produktus su vidutinėmis pajamomis iš to normaliu metu, bet pernelyg dideliais praradimais išskirtiniais atvejais. Senos atominės elektrinės seisminėse zonose turi panašią rezultatų struktūrą. Be to, tiek finansiniai, tiek branduoliniai rizikų modeliai, atrodytų, nieko nesako apie koreliaciją tarp šių skirtingų rizikų.

Kol finansinės institucijos bandė sušvelninti riziką ir joms tai neva sekėsi, Fukušimos aušinimo sistema tariamai būtų galėjusi susitvarkyti ir su elektros srovės nutraukimu, ir su žemės drebėjimu ar cunamiu. Ir abiem atvejais ištiko katastrofa.

Ir branduoliniai, ir finansų krachai palieka netikėtų pasekmių. Japonijos atveju kaimyninėms šalims didelio radiacijos smūgio nebuvo. O Europoje daugelis reaktorių yra per 100 mylių (161 kilometrą) nuo kitos valstybės teritorijos, todėl branduolinė nelaimė turėtų pasekmių ir už sienų. Bet finansinis kaip ir branduolinis reguliavimas ES, net turint galvoje Euroatomo sutartį, yra išskirtinai nacionalinis. Taigi, egzistuoja dideli skirtumai dėl branduolinės galios svarbos Europos ekonomikoms, todėl sunku pasiekti konsensusą dėl reguliavimo suderinimo.

Prancūzija, pavyzdžiui, išliks priklausoma nuo branduolinės energetikos galingumo, sieks kiek galima daugiau elektros energijos. Italija norėtų mažesnio elektrinių poveikio aplinkai, nes ši valstybė yra apsupta slovėnų, šveicarų ir prancūzų elektrinių. Prancūzijos nenoras pavesti atomines elektrines Europos reguliavimui, kurio siekia skeptiški kaimynai, primena britų pastangas ginti savo finansų sektorių. Būtent todėl situaciją keičiančių pataisų įgyvendinimas yra sudėtingas, o krizė reikalauja rimtų reformų.

Pagal 2011 m. balandžio 4 d. portalo www.project-syndicate.org  informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras