Georgas Zachmannas. Ekonominės ir branduolinės krizių sąsajos
2011 04 08

Kalbant apie 20082009 m. finansų krizę buvo vartojamos tokios metaforos kaip žemės drebėjimas, cunamis, krachas, juodoji gulbė, kritimas, dabar šias sąvokas tenka vartoti tiesiogine prasme. Tiesą sakant, finansų krizė ir branduolinė krizė Fukušimos atominėje elektrinėje Japonijoje turi mažiausiai keturis panašumus:
- juodosios gulbės metafora rodo, kad šiuos įvykius sunku apmąstyti ir teisingai įvertinti kompleksiškų sistemų riziką;
- atsakingi pareigūnai neįstengė numatyti ir išvengti krizių;
- krizių padariniai nepaiso sienų;
- sprendžiant krizes, jėgos buvo kaip galima labiau telkiamos, o visuomenė bent iš dalies informuojama apie padėtį.
Japoniją sudrebinęs 9 balų žemės drebėjimas yra išskirtinis ir retas įvykis, kurį sunku įsprausti į modelius, sudarytus remiantis ribota istorine informacija. Mažai tikėtini įvykiai, turintys daug pasekmių, yra ir finansų krizių šerdis. Viena iš ekonominės krizės priežasčių buvo finansinių institucijų apetitas renkantis ir kuriant produktus su vidutinėmis pajamomis iš to normaliu metu, bet pernelyg dideliais praradimais išskirtiniais atvejais. Senos atominės elektrinės seisminėse zonose turi panašią rezultatų struktūrą. Be to, tiek finansiniai, tiek branduoliniai rizikų modeliai, atrodytų, nieko nesako apie koreliaciją tarp šių skirtingų rizikų.
Kol finansinės institucijos bandė sušvelninti riziką ir joms tai neva sekėsi, Fukušimos aušinimo sistema tariamai būtų galėjusi susitvarkyti ir su elektros srovės nutraukimu, ir su žemės drebėjimu ar cunamiu. Ir abiem atvejais ištiko katastrofa.
Ir branduoliniai, ir finansų krachai palieka netikėtų pasekmių. Japonijos atveju kaimyninėms šalims didelio radiacijos smūgio nebuvo. O Europoje daugelis reaktorių yra per 100 mylių (161 kilometrą) nuo kitos valstybės teritorijos, todėl branduolinė nelaimė turėtų pasekmių ir už sienų. Bet finansinis kaip ir branduolinis reguliavimas ES, net turint galvoje Euroatomo sutartį, yra išskirtinai nacionalinis. Taigi, egzistuoja dideli skirtumai dėl branduolinės galios svarbos Europos ekonomikoms, todėl sunku pasiekti konsensusą dėl reguliavimo suderinimo.
Prancūzija, pavyzdžiui, išliks priklausoma nuo branduolinės energetikos galingumo, sieks kiek galima daugiau elektros energijos. Italija norėtų mažesnio elektrinių poveikio aplinkai, nes ši valstybė yra apsupta slovėnų, šveicarų ir prancūzų elektrinių. Prancūzijos nenoras pavesti atomines elektrines Europos reguliavimui, kurio siekia skeptiški kaimynai, primena britų pastangas ginti savo finansų sektorių. Būtent todėl situaciją keičiančių pataisų įgyvendinimas yra sudėtingas, o krizė reikalauja rimtų reformų.
Pagal 2011 m. balandžio 4 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė. |