Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  ESBO veiklos gairės ir ypatybės

2011 04 19

Niekas nedrįstų teigti, kad triuškinama kazachų prezidento Nursultano Nazarbajevo pergalė balandžio 3 dieną buvo staigmena. Netgi stebėtasi, kodėl laimėta tik 95,5 proc., o ne visais 99 proc. Tačiau apie tai buvo tarsi iš anksto įspėta. Prisiminkime skubotą raginimą surengti pirmalaikius rinkimus, pseudovaržovų ieškojimą, tikrosios opozicijos šmeižimą ir juodinimą, nepriklausomos žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų persekiojimą. Bet buvo ir kitoks scenarijus. Sutikimas suteikti Kazachstanui rotacinį pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) praėjusiais metais buvo patikėtas remiantis reformos paskatomis ir laukta pagerėjimo šalies viduje.

Tai turėjo būti geras susitarimas. Sprendimas reiškė, kad pirmininkaujančioje valstybėje prasta žmogaus teisių padėtis, tačiau atsidūrusi tarptautinės bendruomenės dėmesio centre galėjo pasukti į demokratiją. Kazachstano žmogaus teisių padėties analitikas Jevgenijus Žovtisas teigė, kad dėl susitarimo galima laimėti nuolaidų, ir entuziastingai rėmė N. Nazarbajevo siekį vadovauti ESBO. Deja, per visą Kazachstano pirmininkavimą ir pirmąjį šių metų ketvirtį diplomatams nepavyko pasiekti, kad analitikas būtų paleistas iš kalėjimo. Jis buvo suimtas 2009 m. po automobilio avarijos naktį, nes paliko žuvusį pėsčiąjį. J. Žovtisas buvo nuteistas ketveriems metams, neįvertinus visų aplinkybių. Daugelyje šalių tokia tragedija būtų įvertinta kitaip. Kazachstane įvyksta dvigubai daugiau eismo nelaimių negu Vakarų Europos šalyse ir ten jos traktuojamos kitaip. Minėta situacija buvo politiškai manipuliuojama, Kazachstano žmogaus teisių padėties analitikas negalėjo tinkamai gintis ar teikti apeliacijos. Sausį jis taip pat nebuvo paleistas lygtinai. Ši byla rodė prastėjančią padėtį Kazachstanui pirmininkaujant.

Taigi, dabar žinome, kad ESBO pirmininkavimo suteikimas autoritarinėms valstybėms magiškai nepaverčia jų liberaliomis demokratijomis. Kyla klausimas, ką daryti, kai pradedama tai suprasti. ESBO misija yra padėti suvokti žmogaus teises ir demokratiją kaip šviečiamąsias struktūras, kai labiau subrendusios demokratijos padeda silpnesnėms, naujieji demokratai mokosi įgūdžių. Liberalioji demokratija yra tarsi mokomieji kursai, kaip, pavyzdžiui, kvėpavimo terapija ar šaldytuvų remontas.

Yra daug demokratijos aspektų – nuo partijų kūrimo iki parlamentinių procedūrų. Tokio elgesio galima išmokti. Taip pat svarbus valdžių atskyrimas ir politinė pagalba formuotis pilietinei visuomenei. Tai kurį laiką nevyko daugumoje posovietinių valstybių. To neišmokys ir ESBO pirmininkavimo suteikimas.

Kyla klausimas, ar Vakarų ir Rytų Europos demokratijos ir vėl neskirs tokio pirmininkavimo nedemokratams. Toks išbandymas artėja Ukrainai, kuri vėl krypsta į autoritarizmą ir kuri, ko gero, perims postą 2013 m. po Airijos. ESBO susitarimai ir sutartys yra neprivalomi. Bet negi jai gali vadovauti šalys, negerbiančios pagrindinių žmogaus teisių?

Pagal 2011 m. balandžio 11 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“  informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras