Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Kroatija pamažu artėja prie narystės ES

2011 04 26

Kroatija žengė dar vieną žingsnį prisijungimo prie Europos Sąjungos (ES) link, uždarydama skyrius dėl regioninės politikos ir žemės ūkio. Dėl šių ir kitų sričių ilgą laiką buvo deramasi su Briuseliu. Kiekvienas iš skyrių nurodo specifinę politikos sritį, kurioje Kroatija turi suderinti normas su ES narystės reikalavimais. Kai pasiekiamas susitarimas, skyrius uždaromas. Likus tik keturiems neuždarytiems skyriams, valstybė tikisi užbaigti derybas iki birželio mėnesio, net jei liktų keblių problemų dėl teisinių klausimų ir pagrindinių teisių. Vengrijos užsienio reikalų ministras Janošas Martonis teigė, kad derybos turėtų baigtis jo šaliai dar pirmininkaujant ES. „Kroatijai keliamas tikslas baigti derybas iki birželio pabaigos. Tai labai ambicinga, bet pasiekiama užduotis“, – kalbėjo ministras. Jo kolega Kroatijoje Gordanas Jandrokovičius pabrėžė panašius tikslus. „Mes suvokiame, kiek pastangų reikalauja mūsų tikslas, bet esame įsitikinę, kad per likusį laiką jis pasiekiamas“, – pabrėžė jis.

J. Martonis akcentavo uždarytų žemės ūkio ir regioninės politikos skyrių svarbą, nes šios sritys sudaro beveik du trečdalius ES biudžeto. Likę skyriai – žuvininkystė, konkurencingumo politika, biudžeto klausimai ir teisinė bazė – gali pasirodyti sudėtingi. Jie gali atitolinti derybų pabaigą. Kiek anksčiau šiais metais Europos Komisija pabrėžė teismų reformos ir kovos su korupcija trūkumus ir pareikalavo tokių reformų, kurių pasiekimas būtų nepriklausomi teismai, skaidrus politinių partijų finansavimas, taip pat – viešojo administravimo reformos. ES plėtros komisaras Štefanas Fuele pagyrė Zagrebo pastangas reformuojant teismus, bet paragino nespekuliuoti derybų tvarkaraščiu.

Remiantis apklausų rezultatais, tik 23 proc. Kroatijos piliečių remia narystę ES. Žinoma, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šios apklausos buvo surengtos po Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunolo Hagoje sprendimo nuteisti du buvusius kroatų generolus Ante Gotoviną ir Mladeną Markačą ilgus metus kalėjimo už karo nusikaltimus per 1995 m. kampaniją, skirtą išstumti serbų maištininkus iš Kroatijos. Šis sprendimas sukėlė nepasitenkinimą ir protestus Kroatijoje. Užsienio reikalų ministras G. Jandrokovičius pabrėžė, kad jo vyriausybė nesutinka su tokiomis teismo išvadomis, bet Kroatija vis viena ir toliau bendradarbiaus su Hagos tribunolu.

„Kroatija jau bendradarbiavo ir toliau ketina bendradarbiauti su Hagos tribunolu, ir mes esame šalis, kuri gerbia teisinės valstybės principus, todėl gerbsime teismo sprendimą“, – sakė ministras. Kroatija tikisi surengti referendumą dėl prisijungimo prie ES, kai tik baigsis derybos. Ratifikavimo procesas, kurį vykdo 27 ES šalių narių parlamentai, turėtų užtrukti apie dvejus metus, jeigu bus išvengta nesutarimų. Tai reiškia, kad Kroatija gali tapti 28 ES šalimi nare 2013 ar 2014 metais.

Pagal 2011 m. balandžio 19 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras