Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusai protestuoja prieš Kaukazo „maitinimą“ (6)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 04 29

Rusijos jaunimas šį kartą savaip sutiko Prisikėlimo šventę, kurią šiemet trys pagrindinės konfesijos pažymėjo vienu metu. Praėjusį šeštadienį Maskvos priemiestyje Čistyje Prudy keli šimtai jaunuolių iš mažai žinomų organizacijų „Rusų pilietinė sąjunga“ ir „Nacionalinis gelbėjimo frontas“ surengė mitingą „prieš neteisingą Rusijos finansų ir biudžeto politiką“. Konkrečiau – prieš Kremliaus vykdomą Kaukazo dotavimą. Ar iš tiesų Rusijos investicijos į Kaukazo vystymą yra tokios beviltiškos?

Jaunimo protestas prieš Kaukazo išskirtinumą

Kelių šimtų jaunuolių protestą prieš neteisingą Kremliaus ekonominę politiką Kaukaze kai kas jau spėjo pakrikštyti nacionalizmo ir ekstremizmo apraiškomis. Mitinge nebuvo reiškiamas protestas apskritai prieš Rusijos veiksmus regione, o tik raginama atsisakyti beviltiško jo išlaikymo. „Nezavisimaja gazeta“ savo komentare tvirtina, kad tai tik artėjančių rinkimų kampanijų – į Dūmą ir į prezidento postą – ženklas. Rinkiminė tezė „Viskuo kaltas Kaukazas“, laikraščio ekspertų nuomone, yra labai pavojinga visuomenei ir valdžiai.

Nors mitinge nebuvo nei iškalbingų šūkių, nei žodinių raginimų, jo oratoriai pateikė iš tiesų stebinančius skaičius: vidutiniškai kiekvienam Kaukazo gyventojui iš federalinio biudžeto per metus skiriama 50 tūkst. rublių, o kitų regionų – tik po 5 tūkst. rublių. „Mes iš tikrųjų reikalaujame lygybės ir teisingumo, – sakė „Rusų pilietinės sąjungos“ vienas iš lyderių Aleksandras Chramovas. – Mes nenorime jokios išskirtinės teisės. Nenorime, kad mums duotų daugiau negu kitiems. Mums reikalinga teisinga Federacija, kurios visi regionai lygūs.“ Pavyzdžiui, jaunimas protestuoja, kad Kaukazui sudaromos išskirtinės sąlygos statant kalnų kurortus, kad ypač finansuojamos šių respublikų futbolo komandos, o olimpinės statybos Sočyje prisidės vėlgi prie regiono, o ne visos Rusijos plėtros.

Tai rinkiminė korta?

Rusijos jaunimo nuotaikos iš dalies atspindi visos šalies visuomenės nuotaikas artėjant dvejiems rinkimams, tvirtina socialinių technologijų agentūros „Politex“ specialistai. Pagal jų atliktus tyrimus, 76 procentai jaunų žmonių iš didžiųjų šalies miestų pritaria gruodžio 11-ąją Maniežo aikštėje vykusio mintingo dalyvių reikalavimams, o 78 proc. nemano, kad jį rengė nacionalistai ir ekstremistai.

Bet fondo „Efektyvi politika“ vadovas Glebas Pavlovskis perspėja, kad antikaukazietiška korta dabar gali žaisti tie, kas ruošiasi rinkimams – tiek parlamento, tiek prezidentūros stovyklos. „Bet tai bus paskutinės žaidynės Rusijoje, – teigia politologas, – nes tokie žaidimai labai pavojingi, tai jau rasizmas.“

Maskvos Karnegio centro (Carnegie Endowment) mokslo tarybos narys Aleksejus Malašenka mano, kad tai elito kovos išraiška. „Jeigu per šalį nusiris ištisa tokių mitingų banga, vadinasi, tai opozicija ne tik Maskvos valdžiai“, – sakė jis ir pridūrė, kad tokie veiksmai reikš, jog ta valdžia nebevaldo visuomenės.

Ekspertų nuomone, įdomiausia, kad niekas nėra paskaičiavęs, kiek Kremliaus politika Kaukaze yra nuostolinga, o kiek duoda realios naudos, ar iš tikrųjų Rusijos investicijos atsiperka, turint galvoje tiek kultūrų, tiek gyvenimo būdo skirtumus, tiek Maskvos interesus regione. Dėl elementarios informacijos stokos įvairūs jaunimo sambūriai etninės neapykantos kortą naudoja politiniams dividendams gauti, ir tai yra baisi būsimos rinkimų kovos grimasa.

Privatus verslas įkišęs leteną

Šiaurės Kaukaze iš tikrųjų yra kam imti federalinius pinigus, diskusijų portale http://www.gidepark.ru/ rašo Konstantinas Kazioninas. Po SSRS žlugimo čia susiformavo aktyvių žmonių sluoksnis, kuris moka „aptarnauti“ biudžeto pinigus geriau negu oficialūs pareigūnai. Paprastai verslo veikėjas stengiasi pasodinti į valstybinę kėdę savo žmogų, kurio padedamas gali lengviau į kišenę žerti regiono reikmėms skirtus milijonus.

Šis privatus verslas, įkišęs savo leteną į respublikų biudžetus, susiformavo devintame dešimtmetyje. Tai buvo patogus metas: Kaukaze prasidėjo pirmasis regioninis karas. Pavyzdžiui, Dagestane visas federalines investicijas stabdė regiono blokada, o Čečėnijoje transporto infrastruktūra atgijo jau 1996 m., ir kai kas pasiraitojęs rankoves ėmė čečėnų naftą geležinkeliu gabenti į Ukrainą ir Rusiją, žinoma, ne veltui.

Tai buvo šešėliniai pinigai, nusėdę privačiose sąskaitose tiek Rusijoje, tiek kaimyninėse šalyse, tiek tolimajame užsienyje. Tuo metu kone visos Kaukazo respublikos maldavo Maskvos skirti vis naujas dotacijas infrastruktūrai atkurti. Čečėnija tuose prašymuose pirmavo ir, tiesą sakant, daugiausia ir gavo.

R. Kadyrovo talentas – išmušinėti pinigus

Ypač daug pastangų Groznas padėjo, prezidentu tapus Ramzanui Kadyrovui. Laikraštis „Kommersant“ rašo, kad visai neseniai Čečėnija užklausė Maskvos, ar galinti iki 2025 m. tikėtis 498 mlrd. rublių. Iš jų 156,2 mlrd. bus skirta gyventojų, per karą netekusių būsto, kompensacijoms. Pagal federalinę programą „Šiaurės Kaukazo federalinės apygardos plėtra“ už likusius pinigus bus statomi 9 komunalinio ūkio objektai, 10 sveikatos apsaugos įstaigų, 15 socialinio gyventojų aptarnavimo įmonių, 77 bendrojo lavinimo įstaigos ir t. t.

Apskritai Čečėnijos biudžetas yra 61,4 mlrd., o jo įplaukos – tik 6,4 mlrd. rublių. Todėl visa Grozno viltis – federalinės dotacijos, kurios iki 2025 m. kasmet sudarytų 45,2 mlrd. rublių. Kitaip sakant, 7 kartus daugiau negu metinės respublikos pajamos.

Tie beveik 500 milijardų – didžiuliai pinigai net visos Rusijos mastu. „Jie gali erzinti Čečėnijos kaimynus, – sako A. Malašenka. – Bet ar juos centras duos, priklausys nuo to, kokie bus visos šalies finansiniai reikalai, ypač infliacijos lygis. Bet net tai, kad paraiška Maskvoje buvo priimta ir dabar nagrinėjama, rodo, kaip ji pasitiki R. Kadyrovu. Kitas klausimas, kaip jie bus panaudoti. Mes žinome, kad R. Kadyrovas daug daro, bet ne paslaptis, kad daug pinigų kažkur išnyksta. O respublikos vadovas rodo dangoraižius ir didžiules statybas, tarsi demonstruodamas, kad milijonai nusėda ne tik kažkieno kišenėse...“

Groznas turi vilties. 2003 m. Čečėnijos valstybės taryba pareikalavo skirti 1 mlrd. rublių išmokėti žmonėms už vertybinius popierius („vaučerius“), kurių privatizacijos laikais buvo atsisakęs Dž. Dudajevas, bet iš centro nieko negauta. Dabar R. Kadyrovas vėl „ant bangos“: užsiprašęs daugiau, jis tikisi mažiau, bet vis tiek kiek nors gaus...

Tokia sovietinių laikų taktika pasiteisina: Maskva dosnia ranka maitina Kaukazą, tikėdama, kad čia Rusija atėjo visiems laikams. Bet istorijos ratas negailestingai sukasi, ir didžiulės investicijos į šį „karštą“ regioną gali atsigręžti karštų ginklų papliūpomis.

Galbūt nujausdamas tokį federalinio biudžeto likimą ir regėdamas istorinę perspektyvą nacionalistiškai nusiteikęs rusų jaunimas ir bando reikalauti nutraukti absurdišką Kaukazo „maitinimą“ iš motulės Rusijos rankų.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras