Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Tušti G–20 gestai ir poelgiai

2011 04 29

20 svarbiausių pasaulio finansų ministrų ir 20 svarbiausių centrinių bankų vadovų šį mėnesį vyko į Vašingtoną, kad iš esmės nenuveiktų nieko. Šio G–20 susitikimo tema buvo „Visuotinis disbalansas“. Kaip skelbė oficialus grupės pranešimas, susitikimas buvo skirtas nustatyti G–20 šalis, kurios turi didelius išliekančius disbalansus ir kodėl jos juos turi. Ši subtili analitinė užduotis buvo paskirta Tarptautiniam valiutos fondui, kuris darbą turėtų baigti prieš kitą ministrų susitikimą. Vargu ar reikia tokio lygio ekonomistų atsakyti į šiuos klausimus. Pirmo kurso ekonomikos studentui neturėtų būti sunku identifikuoti valstybes, kurios turi didžiausią prekybos perteklių, o kurios deficitą. Jungtinės Valstijos per paskutinius 12 mėnesių turi daugiau negu 650 milijardų dolerių prekybos deficitą. Prie tokio deficito jokia kita šalis nepriartėja tiek, kad galėtų būti antroje vietoje.

Einamosios sąskaitos rodikliai (jie apima prekybos paslaugas ir grynųjų investicijų pajamas) patvirtina „lyderiaujančią“Amerikos  poziciją: jos išorės deficitas yra beveik 500 milijardai dolerių. Jokia kita valstybė neturi einamosios sąskaitos deficito didesnio negu 100 milijardų dolerių. Valstybė su didžiausiu einamosios sąskaitos pertekliumi, t. y.  su teigiamu daugiau negu 300 milijardų dolerių balansu yra, nenuostabu, Kinija. Japonija ir Vokietija yra vienintelės kitos valstybės, kurių einamosios sąskaitos perteklius viršija 100 milijardų dolerių. Kinijos einamosios sąskaitos perteklius sudaro 4 proc. jos BVP. Taigi taip nustatomos valstybės su didžiausiais disbalansais. O kokios tokių disbalansų priežastys?

Kiekvienas ekonomikos studentas žino, kad valstybės einamosios sąskaitos deficitas yra skirtumas jos nacionalinių investicijų (į verslo įrangą, struktūras ir inventorių) ir nacionalinio taupymo (namų ūkių, verslų ir vyriausybės). Tai nėra teorija ar empirinis reguliarumas. Tai išplaukia iš apibrėžimo. Jungtinės Valstijos turi tokį didžiulį deficitą, nes federalinės vyriausybės išlaidos ir fiskalinis deficitas tempia žemyn visą Amerikos taupymą. Priešingai yra su Kinijos, Vokietijos ir Japonijos einamosios sąskaitos pertekliumi. Kiekvienoje iš šių valstybių nacionalinio taupymo lygis viršija vidaus investicijas. Taigi veiksmai, kaip sumažinti disbalansą, yra aiškūs. Jungtinės Valstijos turėtų sustiprinti nacionalinį taupymą ir sumažinti biudžeto deficitą, kuris dabar siekia beveik 10 proc. BVP. Laimei, tokių veiksmų būtinybę supranta tiek politikai Vašingtone, tiek Amerikos visuomenė. Tai tapo fiskaliniu stimulu, priimtu 2009 m., ir yra laukiama politinio jo progreso.

Prezidentas Barakas Obama G–20 vadovų susitikime Kanuose sutiks su biudžeto deficito sumažinimu, bet tai bus tuščias pažadas, nes Jungtinių Valstijų prezidentas daug mažiau kontroliuoja įstatymų leidybą negu vyriausybių vadovai parlamentinėse demokratijose, pvz., Didžioji Britanija, ar tokiose valstybėse kaip Kinija. O dėl visų pokyčių, kuriuos valstybės įgyvendins, laurus prisiims G–20 lyderiai. Ironizuojama, kad gal dėl to jie ir mėgsta susitikti.

Pagal 2011 m. balandžio 26 d. portalo  www.project-syndicate.org  informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras